Po Antrojo Pasaulinio karo prancūzai veik neturėjo pinigų ginklavimuisi, tačiau paveldėjo didžiulį kiekį senų ginklų, tarp jų - ir lengvų beatatrankių pabūklų. Taigi, norėdami didinti savo įtaką, ypač - kolonijose, ėmė ginkluotis kiek įmanoma smarkiau, bet kartu - ir pigiau. Bene tobuliausiu tokiu išradimu tapo Vespa skuteriai (motoroleriai), apginkluoti beatatrankiu 75 milimetrų pabūklu, kurio galios pakako, norint numušti praktiškai bet kokį tanką. Naujasis ginklas buvo pavadintas "ACMA Troupes Aeról Portées Mle. 56" ir skirtas oro desantininkams - išmestas iš lėktuvo, jis būdavo surenkamas iš kelių dalių, o paskui - jį buvo galima ir naudoti. Pilnas šio "tanko" komplektas būdavo sudarytas iš kelių dalių, nuleidžiamų atskirais parašiutais - du žmonės (įgula), pabūklas, sviedinių komplektas, ir du motoroleriai. Vienas motoroleris turėjo vežti sviedinius, o kitas - pabūklą, tiesa, greitai buvo įsitikinta, kad pabūklas bei sviediniai gali tilpti ir ant vieno tokio skuterio.

Įdomiausia, kad šie keisti motoroleriai, kurie pradžioje buvo projektuoti tik pabūklų pervežimui, pasirodė galintys visai taikliai šaudyti netgi važiuojant ir vėliau gan efektyviai buvo panaudoti karuose, kurie vyko Alžyre bei Indokinijoje. Visgi, ilgainiui, kai atsirado šiek tiek modernesnių ginklų bei pinigų jiems gaminti, skuterių Prancūzai atsisakė. Viso buvo pagaminta 800 Vespa "tankų".

skaičiau apie šiuos jau anksčiau, mano galva, gan sunku su jais manevruoti, taikytis.