|
...20 metų
Iš šio amžiaus vyrų niekas nesitiki nei solidaus elgesio, nei teisingų sprendimų. Moterims patinka, kai dvidešimtmečiai stato vien
smėlio pilis. Būtent šio amžiaus vyrai avansu gali niekieno nekritikuojanu fantazuoti, kvailioti ir drauge būti romantiški. 0 jei dvidešimtmetis dar ir neieško žodžio kišenėje, dėl jo moterys tiesiog kraustysis iš proto. Nesvarbu, kad tie jo pasakojimai labai primena nepataisomo fantazuotojo Miunhauzeno istorijas. Iš dvidešimties metų sulaukusių vyrų moterys laukia pažadų, žodžių, neįvykdomų priesaikų. Nemokšiškai, bet nuoširdžiai parašytas meilės laiškas ar tos pačios rūšies poema - pats mirtiniausias dvidešimtmečių ginklas!
Labai gerai, kai dvidešimtmečio galvoje kirbėte kirba iliuzįjų, fantazijų, noro nuveikti didelius darbus ir pamylėti gyvą galybę moterų pynė. Jaunam vyrui leidžiama ir netgi pageidautina, kad jis vestų savo damą ne į prašmatnų restoraną, bet į kokią pusiau aptriušusią kavinę: juk savų pinigų jis dar neturi, o leisti tėvų pinigus jam yra žeminantis užsiėmimas. Niekas vaikino nepasmerks, jei jis, užuot pavaišinęs draugę pietumis, nueis su ja į kino teatrą, kuriame rodoma melodrama. Draugei nauda ta, kad ji galės iki valiai išsiverkti ant mylimojo peties ir taip labiau suartėti su juo emociškai.
Nė viena blaiviai mąstanti moteris iš dvidešimtmečio nelauks stebuklų ir lovoje. Kol kas jis nepažįsta moters ir jos poreikių. Kita vertus, niekas nedrįs prieštarauti, kad mokytis reikia. Po kurio laiko greičiausiai moterys to, kad vyras nemoka joms padovanoti orgazmo, jam neatleis.
Ir apskritai - puikus amžius! Ir jeigu tokio amžiaus vyras nebuvo romantikas ar švelnios poetiškos sielos žmogus, greičiausiai
toks jis jau niekada nebebus.
...30 metų
Sunkus savo asmenybės įtvirtinimo metas. Ir moterys tai kuo puikiausiai supranta. Čia svarbus tik vienas dalykas: jos tikisi, jog procesas vyks ne jų sąskaita. Moterims patinka, kai vyras parodo savo jėgą. Savaime suprantama, tik ne taip, kaip tai daro paaugliai. Knežindami svetimos "chebros" nosis ar beprotišku greičiu lakstydami motociklais. Iš trisdešimtmečio laukiama, kad jis sau ir kitiems parodys norą būti lyderiu. Namie, darbe, netgi - poilsiaujant.
Sulaukęs trisdešimties metų vyras kartais vis paklausia savęs: "0 kokia mano gyvenimo prasmė?" Trisdešimtmetis jau turi būti išmokęs išmesti į tikrą ar tariamą šiukšlyną tai, kas jam nebereikalinga. Senus drabužius, netinkamus įpročius, tarp jų - ir įprotį keiktis, sykiais - ir netinkamus draugus. Kai kuriems tenka atsisveikinti ir su beprotiškai rūpestingomis motinomis, antraip tokie vyrai iki grabo lentos lieka paaugliais, "mamyčių sūneliais".
Klaidos lovoje trisdešimtmečiams vis dar atleidžiamos, tačiau kuo toliau, tuo rečiau. Taigi geriau jau iš anksto atsisakyti dvidešimtmečiams būdingo įpročio patenkinti save ir nusispjauti į moters norus.
Šio amžiaus vyrai itin audringai vystosi kaip asmenybės, jie deda milžiniškų jėgų, kad surastų savąjį stilių. Geriausia, jeigu tas
procesas vyktų be moters pagalbos. Priešingu atveju su kiekviena nauja moterimi savo gyvenime vyras irgi keisis it koks chameleonas ir niekuomet nesuaugs.
...40 metų
Keturiasdešimtas gimtadienis užklumpa netikėtai. Perėjimas iš vienos amžiaus grupės lyg koks mokesčių mokėjimas: gali juos atidėlioti sumokėti, tačiau vis tiek ateis diena, kai tai teks padaryti. Blogiausia, kad kuo ilgiau delsi juos mokėti, tuo vėliau tavo pečius užgrius didesnės problemos. Protingos moterys žino, kad keturiasdešimtmečiai išgyvena itin sunkius laikus. Tačiau ir joms ne ką geriau - aplinkui bėgioja krūva vaikų, nuolatiniai rūpesčiai darbe ir namie, sensta ir jos pačios. Štai dėl ko moterys iš savo keturiasdešimtmečių partnerių laukia ne vien gražių žodžių, bet ir konkrečių veiksmų. Bent jau to, kad padėtų sutvarkyti butą, nueitų į parduotuvę ir nupirktų maisto produktų ir po to... blaivus... grįžtų namo. Kad liktų gyvas, kai sužinos, jog nuo kito mėnesio pirmos dienos jo žmona už jį daugiau uždirbs...
Keturiasdešimtą gimtadienį atšventęs vyras tiesiog privalo nustoti kalbėjęs geidžiamąja nuosaka ("Kas būtų buvę, jeigu būtų..."), nustoti vaizdavęs nesuprastą genijų. Jeigu jis nuolat garsiai sielvartauja dėl to, ką galėjo pasiekti ir nepasiekė, kaip jam aplinkybės sutrukdė daugiau uždirbti ar tapti ministru pirmininku, kiek moterų jis galėjo turėti ir dėl kokių ten mistinių priežasčių neišnaudojo progų, - toks vyras daugumai moterų varo nuobodulį, erzina jas, priverčia iš jo beveik atvirai šaipytis. Jei sulaukęs keturiasdešimties vyras netapo dideliu viršininku, jam belieka viena - arba vyriškai apsispręsti ir daugiau nebesiskųsti savo likimu, arba pradėti didvyriškai kovoti dėl geresnės savo dalios. Moterys iš keturiasdešimtmečių partnerių tikisi, kad jie bus maksimaliai savarankiški, atsakingi nž savo veiksmus.
Lovoje keturiasdešimties sulaukęs vyras irgi turi žinoti, ką daro. Maža to, jis privalo būti tikras meistras. Jei sugnlusi su juo jaunesnė moteris nepatirs nieko ypatingo, ji paprasčiausiai išeis pas jaunesnį vyrą, kuriam dar viskas prieš akis. Keturiasdešimtmetės moterys irgi jau pakankamai patyrusios, kad iš savo bendraamžio reikalautų meistriškumo, o ne kaip
kadaise - vien meilių žodžių.
Yra vyrų, kurie daug dirbę ir nemažai pasiekę būdami trisdešimtmečiai, peržengę keturiasdešimties metų slenkstį ima ir atsi-
palaiduoja, perkelia visus gyvenimo sunkumus ant savo partnerės pečių. Girdi, savo jau padariau, dabar atėjo žmonos ar draugės
metas. Taip elgtis - didžiulė klaida! Jei tokio vyro partnerė dar išlaikė pakankamai žavesio, greičiausiai jai bus nusispjaut į ankstesnius partnerio nuopelnus ir, galimas dalykas, susiklosčius palankioms aplinkybėms ji paliks jį.
Pagal užsienio spaudą
_________________
Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
