bet_kas rašė:
P.s. Atidziau paziurejus zmones lygiai taip pat kaip drugeliai skrenda i sudeginancia sviesa.
Gali būt, tai jų kaip ir kopimas į Laimės žiburį. Įkopia drąsiausi, pagal Biliūną.
Vilma_70 rašė:
Skausmas ir kančia išdegina kas buvo netikra. <..> Smagu ir gera kai viskas klojasi puikiai, bet ką tuo metu išmokstate, ką suprantate? <..>baisu yra amžinai nepasimokyti ir eiti amžinuoju undinėlės begalinio skausmo ratu....
Negi? Nelabai ir sutinku.
Ką mokame?-
būti kartu;)! Žmogaus atmintis ir sąmonė yra toks toks daiktas, kad niekas, kas susiję su dviejų žmonių santykiais [gerais, blogais] , nedingsta, nepasimiršta. Net patyrus susitaikymo momentą,- iki sekančios klaidos ar įskaudinimo, tada jau gaunas dviguba, triguba pripliusuota dozė iš praeities , lydima pykčio, neapykantos, neigiamų emocijų, jei kalbėt jau konkrečiai . Negi ne taip?
Vilma, kodėl nekeliat antroje savo pasisakymo dalyje tokių klausimų sau, rašydama pirmoje dalyje , kaip gyvenimas dailina, minko , formuoja, bet skausmingai ir baisiai ? Manau, kad kiekvienas į juos turės savo atsakymus apie buvimo kartu prasmę, netektis,.., nes nesam fokusininkai ar dievai , kad įlįstume į kito žmogaus kailį ar būtume nugyvenę bent dalį jo gyvenimo, pagal indėnus- du mėnulius nešioję jo mokasinus..Dažnai kitų žmonių gyvenimus įsivaizduojame ir bandome vertinti ar net teisti per savojo gyvenimo patirties prizmę. O tai yra klaida. Palyginimui- vienam/ai užtektų vieno įžeidimo, kitas/a kentėtų „iki kol mirtis mus išskirs“, laukdamas/a atlygio , taip atlygio ta pačia meile, kurią tu pavadinai „susireikšminimu“..
Vilma_70 rašė:
...Ne kitas žmogus mums yra laimės šaltinis pirmiausia, o objektas kuriam galime atiduoti meilę, jos nebetelpantį perteklių savyje...o jei norisi tik imti, tik gauti-iš to ir kančia, susireikšminimas...
50/50 imt-duot ,nes čia turbūt netiks –aš tave myliu milijoną kartų labiau, kaip mėgsta sakyti vaikai.
Ir dėl susireikšminimo savo pastebėjimą turiu. Nepatinka man šis žodis šiuo atveju- koks gali būti susireikšminimas, jei meilė ir yra tam tikri mainai ir dviejų visuma? Nei iš vieno imt, ką paimsi, jei jos nėra, nei kam duot- jei ji tam kitam/ai nereikalinga. Keistokai skamba „meilės perteklius“, matyt dėl jos atsirado raudonųjų žibintų gatvės..
Štai dviese, kartu - tikrai gali susireikšminti!
Parašiau daug, o galėjau labai trumpai , parašydama ne vienoje vietoje skaitytus
Antuano de Sent Egziuperi žodžius: „Mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname“..Aš už tave, tu- už mane.Stebuklingi žodžiai. Tereikia tik įsisąmoninti .