tai kad pavėlavai jau . kitąkart kalbėk aiškiau.
O anie gal įsivažiuos, spėju, kad pradžia.
Tik, mano požiūriu, apžvelgiami patys aktualiausi[jų ten perdaug].
Tad ir aš skaitinėju tik mėgiamiausius, nes žinau jau, kas ką rašo.

Čia vat toks re-pos gaunasi:

Būna, kad Autoriai iš visų jėgų stengiasi, neriasi iš kailio, kad pateiktų ką nors naujo, dar neregėto skaitytojui. "Parašyk taip, kaip dar niekas nerašė" - dažnai girdimas nurodymas. Visa laimė, kad dar galioja laisvės rinkti ir verti žodžius principas, tai bent jau išvengiame tiesioginių pasikartojimų (copy + paste) tesktuose, o turinyje dažnai jau nieko naujo nepasakome...

Login konferencija parodė, kad blog`o ar tinklaraščio pildymas - sunkus užsiėmimas, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir smegenų šiokių toikių. Žiniasklaidos priemonė Račas puikiai iliustruoja, kad siekdamas didesnio skaitytojo kiekio, platesnio jų rato ar vaikydamasis lankomumo, turi nenuilstamai ką nors kalenti. Dar ir ne belenką grafomaniškai rašinėti, o "įdomiai", "aktualiai" ir "saviškai". Be to, tą vidinį variklį - motyvaciją kurti bei palaikyti blog`ą - blogeris turi nuolat nešiotis galvoje, nors jis ir nėra verčiamas "štampuoti" straipsnių, o mielai gali besimėgaudamas laukti įkvėpimo. Kaskitka - profesionalūs portalai, kur Autoriams mokamas atlyginimas, o tie, kaip kokie sužmogėję botai, apdoroja naujienų srautą.

Interneto pakampėse draikosi vos kvėpuojančių blog`ų ir tinklaraščių kapinynai - ten voliojasi laiko ir tingumo palaidotos mintys, kurios tampa savotišku elektroniniu paveldu arba paprasčiausiai trinama robotų. Autorius, vaikydamasis sėkmės ir didesnio honoraro, linkęs pamiršti ankstesnius įsitikinimus, ir, dažnai net nepakeitęs pseudonimo, ima rašinėti "tam, kur daugiau moka"...

Dabar- romanas..
Labai gerai čia parašei...Ypač pradedančiam blogeriui.

Čia kaip ir jo forumas aktualiais klausimais, jei turi tikslą išvystyti diskusiją – taip suburia ir skaitytojus.
Bet- asmeninis pastebėjimas- teko skaitinėti rusiškus blogus- ir labai didelius blogus, susibūrusius po įvairiais adresais ne vieną. Lietuviškus tokius pat. Komentarų būna „N“, tačiau info kaip ir nenešanti informacinės naudos. Todėl darau prielaidą, kad diskusija tenais vyksta tik tarp bendraminčių, kad ir, sakykim, žemesnio lygio blogerių, nei profesionalai (į tuos reikėtų lygiuotis, bet neprarasti savęs).
Ir dar.
Pastebiu ir blogerių tarpusavio nedraugiškumą ar abejingumą kitiems blogams. Sakykim, įjungęs komentarus, pats niekam nekomentuoja ir tikisi susilaukti daugiau dėmesio. Na, gal nieko, turi internete nišą, dirbi sau ką nori, ir niekam nei dzin. Tad kokie gali būti vierchų nurodymai, koks turėtų blogas, jei nei paties pono Račo , nei Erlicko, nei kitų asų komentarų bendrijos bloguose nematyt?
Populiariausios ir daugiausiai aptarinėjamos mano nuomone labai pigios temos- homoseksualizmas, sex patalėliai, abortai, dar kokia jerunda, kurių gvildenimas neturi nei pabaigos, nei galo. Daugiausia- internetiniais, elektronikos klausimais. Kiti- daugiasluoksniai- maži vieno asmens forumai.
Tai, jei teikiami nurodymai, koks turi būti blogas/ žiniatinklis, vadinasi, juos kažkas skaito?
Turbūt labai nepasikartosiu, sakydama, kad žiniatinklis atspindi patį savininką- jei pagrindas bus vien copy-paste, žmogaus ten nebus. Labai daug ką reiškia nagrinėjamos temos: kur techninė kalba, kur statistika ir analizės, kur literatūros ir meno apžvalgos, kur įdomios naujienos ar karštos naujienos, pramogos. Atėjai, pasiėmei ką nors iš blogerio- na bent dėkui nepamiršt pasakyt, na, taip galvoju, nes jis prie savo blogo sėdi ne valandą ir ne dvi, o tu ateini, copy-paste per minutę ir nusineši.
Turbūt kiekvienas pasakys, kad mieliau atsiverčiamas tas žiniatinklis, kur jauti, kad, kaip skaitytojas, esi laukiamas, pav., aš ten personaliai ir einu. Šaltumas, oficialumas ir vien sausa info atgraso.
Teko susidurt su verstiniais dalykais (vertėjo pagalba). Deja, pastebėjau ne kartą, kad daugiareikšmiui žodžiui parenkamas ne tas žodis..Ir skaitinio vertė iškart krinta arba yra klaidinanti informacija. Bandžiau kartą ir pati- labai nusivyliau vertėju- jokios naudos, tekstus reikia iš naujo apdoroti, o tai žymiai sunkiau, nei perteikti savo kalba ir stiliumi su sava interpretacija..
Dabar dėl tų numirėlių irgi turiu nuomonę.
Ne visos sukurtos sistemos leidžia pašalinti žiniatinklį. Užsiregistravai, matai, kad neduoda vidinės paslaugos, ko tau reikia- ką daryt? Eini lauk. Na, ir lieka numirėliai. Arba blogeris ėmė ir pražuvo. Kokiu tikslu administracijos laiko tokius, ką žinau, bet yra, teko matyti mirusius dar aname šimtmetyje. Tik skaityti yra ko, įdomu, tad gal nėra taip blogai jie? Sutinku, kad tai elektroninis paveldas, lai bus archyvas.
Nesupratau tik minties..“tam, kas daugiau moka“- ir perklausiu, kaip žydelis- ui, o ar už tai dar ir moka? Na, nebent skaitytojai dėmesiu,o nišos tiekėjas- paslaugomis, kad galėtum dirbti.
Tik va, su tom html kalbom....pradmenų tai jau reikia.
Vienos sistemos duoda gatavas klišes, tereikia tik užpildyt, tada lengviau, o jei pačiam..Ir eini grabaliodamasis...

apie merdinčius blogus arba bet ką.
nemanau, kad tai pamiršti/užmiršti saitai, puslapiai.
už juos reikia mokėti [vieta serveryje, srautas, elektra].
viskas priklauso nuo administracijos ar jiems gyvuoti.

o html kalba yra labai paprasta ir lengvai suprantama.
kai kas bando įrodyti, kad html išvis nėra programavimo kalba.
aš su tuom nelinkęs sutikti. eini į knygyną ir perki knygą apie html.

daugelis programuotojų daro html šablonus, kad tik vartotojui būtų patogiau naudotis blogu
ir t.t. ne visada tie šablonai tinka kitoje html aplinkoje.
vienas iš pavyzdžių - WYSIWYG redaktorius. čia dar naudojamas javascriptas.
žmogui nereikia narplioti html peripetijų.

jei žmogus sugalvojo rašyti savo tinklaraštį, tai tegul ir rašo.
ir ką rašys ,nuspręs jis pats, o mes - ar jį skaityti, ar tik bumbėti, ar neskaityti.
niekam nieko neperšu, čia mano mintys.

Būtent, turinį ir apiforminimą renkasi vartotojas, vienareikšmiškai čia.
O jei dar žiniatinkly yra klausimų-atsakymų vakarėlis, tai jau super, tik mokėk klausimą suformuluot.Neretai gaunas kaip mokykloj- nori klaust, o nežinai, ko klaust, nes nieko nežinai..
Ir nueini žmogus gal lengviausiu keliu- PATS!
Na su ta knyga...kyla visokios abejonės, viena, jos nevarčiau , kita- kol išmoksi, praeis noras ir dienoraštį rašyti..Juk ji stora. Mačiau..
O šiaip, kiek teko susidurti- labai įdomu!

pirk ploną arba beveik viską rasi nete.
rusų , anglų kalbomis.

Tai ir darau- mokausi iš interneto medžiagos.