Na, bendromis jėgomis , aišku, kam įdomu, pabandykim kai ką pasiaiškinti.
Sėdame už serviruoto stalo. Neretai kyla klausimai- nuo ko pradėti?
Kaip valgyti tą ir aną, kad kaimynai nežiūrėti baltomis kaip į kokį aborigeną ir kad pats nesijaustum nejaukiai.Manau, kad čia klausti (tai svarbiausia) ir atsakyti galės visi( ne mažiau svarbu) , kam kas įdomu ar norisi ką pasitikslinti.
Pradžiai brėžinukas. Pabandykim nustatyti, kam skirti visi tie indai, įrankiai?
Taip numeriukais ir pabandykim išvardinti.
Sėdame už serviruoto stalo. Neretai kyla klausimai- nuo ko pradėti?
Kaip valgyti tą ir aną, kad kaimynai nežiūrėti baltomis kaip į kokį aborigeną ir kad pats nesijaustum nejaukiai.Manau, kad čia klausti (tai svarbiausia) ir atsakyti galės visi( ne mažiau svarbu) , kam kas įdomu ar norisi ką pasitikslinti.
Pradžiai brėžinukas. Pabandykim nustatyti, kam skirti visi tie indai, įrankiai?
Taip numeriukais ir pabandykim išvardinti.
Prikabintas failas:
dengiame.jpg [ 98.96 KB | Peržiūrėta 960 kartus(ų) ]
Bet jei neapsunkini savęs įmantrių patiekalų gausa, tai galima išsisukti ir su paprasčiausiais indais ar įrankiais. Kadaise mane taip sužavėjo porcijiniai troškinimo indeliai ( čia pagiriamasis žodis Lietuvos keramikams), kad pradėjau specializuotis troškinių gaminimo srityj ir laikas nuo laiko vaizdinės įvairovės dėlei vis įsigyju kokį naują patikusį rinkinį. Dabar turiu kokius šešis ir vargo neturiu su kviestiniais pietumis – net „etatiniai“ svečiai jokio kito vaizdo bei skonio pakolkas nepageidauja [ na aš, aišku, irgi kaskart vis pasistengiu jų nenuvilti – tai kokį retą grybą, tai sraigę ( nepainioti su sraigute!), tai pelėsio gabaliuką ( t.y. sūrio), tai žolės saują skonio paįvairinimui įmetu 
] Sunkiau buvo nusipirkti prie tų indelių deramus šaukštus – arba superprašmatnūs ir brangūs, arba verti Grūto parko kolekcijos.
