Truputis apie laikrodžių sandarą - į ką reiktų kreipti dėmesį, renkantis laikrodį:

Laikrodžio mechanizmas - tai esminė laikrodžio dalis. Būna šių rūšių laikrodžių mechanizmai:
1. Mechaniniai (prisukami) - tai klasikiniai laikrodžiai. Iki kvarcinių ir automatinių paplitimo (maždaug 1980) tokie laikrodžiai buvo patys įprasčiausi, tačiau dabar juos nešioja nebent senovės mėgėjai. Įprastas mechaninis laikrodis, vieną kart prisuktas, gali eiti parą ar kelias, kai kurie šveicariški modeliai - netgi savaitę. Per parą toks laikrodis nukrypsta bent kelioliką sekundžių, o dažniausiai - minutę ar dvi. Išimtį sudaro tik išskirtiniai šveicariški modeliai - kai kurie jų sugeba nukrypti vos porą sekundžių per parą.
2. Automatiniai (prisisukantys savaime, nuo nešiojimo) - tai tobulas mechaninių laikrodžių variantas - šitokiuose laikrodžiuose būna speciali švytuoklė, kuri, judinant ranką, ima svyruoti ir taip prisuka laikrodžio spyruoklę. Geri automatiniai laikrodžiai, pavaikščiojus valandą laiko, prisisuka tiek, kad paskui gali eiti ištisą parą.
3. Kvarciniai laikrodžiai neturi spyruoklės, o neretai - netgi balansyro (taip vadinama rankinių laikrodžių švytuoklė) - juose būna nedidelė schema, kuri generuoja impulsus elektros varikliukui, varančiam rodykles. Kvarciniais tokie laikrodžiai vadinami dėl kvarco kristalo, kuris elektros impulsų generatorių priverčia dirbti itin tiksliu dažniu. Kvarciniai laikrodžiai yra itin tikslūs, per metus nukrypsta mažiau, nei pusę minutės. Kai kurie šveicariški kvarciniai laikrodžiai turi ir automatinio prisukimo mechanizmą - panašiai, kaip ir automatiniuose laikrodžiuose, juose būna balansyras, tiesa, jis suka ne spyruoklę, o bateriją pakraunantį generatorių.
4. Elektroniniai (su skaičiukais vietoj rodyklių). Apie elektroninius laikrodžius vargu, ar verta daug kalbėti - visi jie gan panašūs savo patikimumu, neturi judančių dalių, be baterijos keitimo išlaiko metus, du, ar netgi dar ilgiau. Skiriasi tik papildomos funkcijos, kurių šie laikrodžiai turi itin daug - žadintuvai, rodyklių pašvietimas, termometrai, netgi radijo imtuvai ir pan.. Tokį laikrodį verta įsigyti, jei turite specifinių poreikių, pvz., nardant po vandeniu, matyti, kokiame gylyje esate ar pan. - kitais atvejais vargu ar prireiks visų tų papildomų funkcijų. Elektroninių laikrodžių tikslumą garantuoja lygiai toks pats kvarco kristalas, koks būna kvarciniuose laikrodžiuose.
5. Kombinuoti laikrodžiai turi savyje ir skaičiukus, ir rodykles, šitaip suderindami visus privalumus. Paprastai tokie laikrodžiai yra tokie pat estetiški ir patogiai rodantys laiką, kaip ir kvarciniai rodykliniai, bet, skirtingai nuo pastarųjų, turi papildomų funkcijų, pvz., žadintuvą, skaičius apšviečiančią lemputę ir pan.. Tiesa, kartais būna ir atvirkščių variantų - LED (skaitmeninių) laikrodžių, kurie tiesiog vaizduoja "nupieštas" rodykles.

Laikrodžio stiklas - tai pati jautriausia laikrodžio dalis. Būna įvairių laikrodžių stiklų - plastmasinių, kvarcinių (mineralinių) ir safyrinių (korundo).
1. Plastikiniai - prasčiausi. Senų laikrodžių plastikiniai stikliukai - itin jautrūs - lengvai susibraižo, neatsparūs tirpikliams, ant kai kurių dėmės pasilieka net nuo paprasčiausio spirito. Naujesnių laikrodžių plastikiniai stikliukai atlaiko ilgiau - gali būti, kad net po metų nešiojimo ant jų beveik nebus įbrėžimų. Itin kokybiški būna Swatch laikrodžių plastikiniai stiklai, prilygstantys įprastiems stikliniams, tačiau lengvi, suteikiantys laikrodžiui gražią formą.
2. Mineraliniai arba tiesiog paprasti stiklai - tai paprasčiausios stiklų rūšys. Tokie stiklai dūžta, tegul ir sunkiau už plastikinius, tačiau braižosi. Mineraliniai stiklai patys populiariausi - jie nebrangūs, priimtino atsparumo.
3. Safyriniai stiklai daromi iš sintetinio korundo - vienos iš kiečiausių medžiagų. Vienintelis daiktas, kuriuo tokį stiklą galite gan nesunkiai įbrėžti - tai deimantas. Įprastomis sąlygomis tokie stiklai išlieka visiškai nesusibraižę dešimtis metų. Esminis šių stiklų trūkumas - tai didelė kaina: laikrodis su tokiu stiklu kainuos mažiausiai kelis šimtus litų.

Korpusai irgi būna įvairūs:
1. Plastikiniai - patys neatspariausi. Jų esminis privalumas - tai ypatingai mažas svoris. Naujesni plastikiniai laikrodžiai trinasi sunkiau, nei tie, kur būdavo prieš 20 metų, tačiau bet kuriuo atveju, praėjus metams ar pan. laiko tarpui, laikrodis su tokiu korpusu bus gerokai apsibraižęs.
2. Alimininiai - gan lengvi, tačiau irgi neatsparūs. Tokius korpusus turi pigiausios laikrodžių rūšys, ant aliuminio itin prastai laikosi dekoratyvinės dangos (chromavimas, auksavimas), jie labai greitai apsitrina.
3. Vario lydynių - bronzos, žalvario laikrodžiai yra gan atsparūs (bent jau lyginant su aliuminiu), tačiau irgi nepasižymi kažkuo ypatingu, yra sunkūs. Iš vario lydinių daugiau gamindavo laikrodžius senovėje, tuo tarpu dabar jie menkai paplitę.
4. Plieniniai - atspariausi. Modernios nerūdijančio plieno rūšys yra itin kietos, ant kai kurių iš šių laikrodžių įbrėžimų nesimato net ir po dešimties metų nešiojimo, esminis tokių laikrodžių trūkumas - gan didelis svoris.
5. Titaniniai laikrodžiai yra baisiai reklamuojami, neretai pirkėją įtikinant, kad jie kažkuo ypatingi, tačiau titanas, kad ir atsparus, yra gan minkštas, sunkiai pasidengia dekoratyviniais chromo, aukso ar kitų medžiagų sluoksniais, braižosi gan lengvai. Taigi, nors titaniniai laikrodžiai yra veik tokie pat lengvi, kaip aliumininiai, atsparumu jie smarkiai nusileidžia plieniniams, tegul ir lėtokai, bet nusitrina. Nepasiduokit apgaulei apie titano kainą - šis metalas tik truputį brangesnis už aliuminį, o jo menkas naudojimas susijęs ne su brangumu, o su problematišku apdirbimu.
6. Modernių "superkeramikų" laikrodžiai turėtų būti idealūs, tačiau gyvenime nesu tokio laikrodžio matęs. Keramika yra kraštutinai kieta, neblogai padengiama dekoratyvinėmis dangomis, kartu - labai lengva (maždaug, kaip aliuminis). Deja, tokios superkeramikos yra labai brangios, taigi, menkai paplitusios - kiek žinau, tėra kelios šveicarų firmos, gaminančios tokius laikrodžius.

Nesiojau Q&Q, bet tai buvo labai seniai pries koki 5-10 metu. Gamintojas tikrai geras, labai patikimi laikrodziai. Dabar turiu telefona, ir nenoriu laikrodzio.

tractor nesutinku, kad laikrodzio nebuvimas parodo zmogu is blogos puses. Pasijutau zymiai laisvesnis be tos apyrankes . Del ivaizdzio nenoriu kankintis. Jei pastoviai deveciau koki kostiuma (ypac trojka), tai tikrai nesiociau kisenini laikrodi ant grandinkos.

Balvonai, o ar aš rašiau, kad laikrodžio nebuvimas parodo žmogų iš blogos pusės?

tiesiogiai ne, bet mintis yra.
Nemaciau Q&Q su plastmasiniais dirzeliais, nebent vaikiski ir kainuoja iki 20-30 Lt. Be to savo Q&Q buvau labai patenkintas, kazkur ir dabar voliojasi. Po vienu mustyniu buvo trukus dirzelis. Niekur neradau originaliu daliu, teko pirkti kitaiskus. Atlaikidavo tik iki metu, ir vel tekdavo pirkti asele. Pirkau gal 5 kartus.
Jei reiketu rinktis vel laikrodi, tai buti tik Q&Q. Niekaip negaliu suprasti kam pirkti daikta tik del ivaizdzio. Apie kitaicus as patylesiu, o Q&Q yra rimta kontora, ir gamina rimtus laikrodzius. Del tu visu versaciu ir t.t. pasakysiu viena: jei Q&Q kainuoja koki 100-200 Lt, o tie versaciai tukstanti ir daugiau, NEGALI JIE 10 KARTU GERIAU RODYTI LAIKO. Laikas vistiek bus tas pats.

Taip, išmintis sako- galima nusipirkti laikrodį, bet negalima nusipirkti laiko..

tractor, priestarauji pats sau
Tu neteisus, rusiski ir sveicariski mechaniniai laikrodziai yra patys geriausi pasaulyje. Laikrodininkai labai juos vertina. O ypac moteriski yra net puikus aksesuarai. Jeigu sveicariski labai brangus, tau rusiski tokie patys kokybiski, o kaina mazesne.
Tikras laikrodis yra mechaninis laikrodis. Elektroninis yra patogesnis, bet kazkoks negyvas. Zmogus nesiojantis mechnini laikrodi yra pareigingas, atsakingas, nes reikia kasdien tuo paciu laiku ji uzvesti. As tingiu, todel ir elektronini nesiojau. O dabar be nieko.

Balvonai, sutinku, kad rusiški mechaniniai būdavo neblogi. Kai kurių markių. Senais laikais. Ir neblogi jie būdavo būtent todėl, kad tai būdavo pakankamai tikslūs šveicariškų laikrodžių klonai

Tuo tarpu dabartiniai, laikrodininkų vertinimu, tapę tragedija. Bene vienintelė rusiška markė, kuri dar išlaiko pardavimus Vakaruose - Vostok, bet ir tai daugiau savo sąlyginio archaiškumo dėka.

O dėl burbėjimo ir buvimo specialistu - patikėk, labai dažna kombinacija. Ir viena iš kebliausių kombinacijų, kai reikia spręsti, ar verta priimti žmogų į darbą - burbekliai labai blogai veikia įmonės darbinę atmosferą, todėl kartais būna geriau paimti prastesnį specialistą, bet tokį, kuris negadins nuotaikos kitiems.



Galų gale, apie kainas - dėl Versace ar pan. daiktų - ten moki tik už prekinį ženklą. Laikrodis su tokiu prekiniu ženklu tikrai nebus geresnis už Q&Q, dažnai - dar ir gerokai blogesnis.

Tuo tarpu šveicariškų atveju - sudėtingiau: tie laikrodžiai būna gan mažatiražiai, ir atidirbti prabangiai iki kiekvienos menkiausios smulkmenėlės. Vat už tas smulkiausias smulkmenėles, kurių dažnai net pro lupą neįžiūrėsi, ir moki Šiaip jau šveicariški privalumai (safyriniai stiklai, kietų rūšių plienas ir keramika, nemagnetinės mažo šiluminio plėtimosi dalys, atsparumas dilimui, etc.) paprastai pasijunta po 5-10 metų nešiojimo, o galutinai tokį laikrodį įvertini, kai pamatai, kaip tą patį laikrodį ima nešioti tavo anūkas

Del kokybes nesiginciju. Sveicaru meistrai yra tikri laikrodziu specialistai. As sakiau apie tuos versacius, kur visas mechanizmas rimtos kontoros, o uzrasas tikrai papildomos vertes nesuteikia . Kaip ir Prezidento tualetas