paprastai tokias monetas gali priduoti i supirktuve kaip metalo lauza. Ira ten kelios retesnes, bet todel jos ir retesnes, kat ju niekas neranda
Ir apskritai brangios monetos patvoriuose nesimeto ir pas senukus nerasi bei ne nusipirksi. Jos paprastai parduodamos uzsienyje vykstanciuose aukcionuose, na retkarciais randamos vykdant kasinejimus. O tokios monetos kurios visiems prieinamos (10 - 100 - 1000LTL) tai paprasciausias vaiku zaidimas.

Kažkokie beprasmiai žodžiai

Jo, aš irgi sutikčiau dėl to beprasmiškumo

Ypač juokingai skamba tos sumos

Pagalvojau visgi, kad Kutis išsakė daugelio nekolekcionierių paplitusią nuomonę, todėl pabandysiu apie tai plačiau paaiškinti:

1. Teiginys, kad brangios monetos patvoriuose nesimėto ir pas senukus jų nerasi ir nenusipirksi - tai yra visiškas nonsensas: visokie senukai, lobiai, etc. - tai pagrindinis pirminis monetų šaltinis numizmatinei rinkai. Būtent šitaip rinka vis pasipildo naujomis retenybėmis. Žr., kad ir didžiulius kiekius LDK monetų, atėjusius į numizmatinę rinką per paskutinius kelioliką metų - visos jos buvo surastos senuose pastatuose ("patvoriuose"), per Vilniaus ir Trakų rekonstrukcijas arba supirktos iš senukų, kurie šias monetas rado anksčiau, etc..

2. Teiginiai, kad jos paprastai parduodamos užsienyje vykstančiuose aukcionuose, randamos vykdant kasinėjimus - tos pat monetos parduodamos ir lietuviškuose aukcionuose, jomis keičiasi kolekcionieriai, tuo tarpu kasinėjimuose randamos būna perduodamos valstybei ir į numizmatinę rinką nepatenka.

3. Monetos, kurios visiems prieinamos - tai irgi numizmatikos objektas. Ir net jei vertinsim jas pinigais, tūkstantis 10 litų vertės monetų bus vertos ne mažiau, nei viena 10000 litų vertės moneta. Tuo pat metu, tūkstančio monetų kolekcija bus nesulyginamai įdomesnė, kai kolekciniu ir istoriniu (plačiu) požiūriu, ta didelė retenybė bus visiškai neįdomi, nes neatspindės nieko (jokio istorinio konteksto, monetų paplitimo, evoliucijos, migracijos, etc.), išskyrus save pačią.

4. Apie vaikų žaidimus - jau iš ankstesnio punkto matosi, kad esminę vertę sudaro monetos ne pavieniui, o komplekse. Taigi, akivaizdu, kad vaikų (tiesa, turtingų vaikų) žaidimas būtų rinkti išimtinai brangiąsias monetas. Pinigų kontekstas čia įdomus tik tiek, kad jų trūkumas apriboja kolekcijos plėtimą, tačiau jis visiškai nenustato kolekcijos įdomumo ar vertės: bet kuris kolekcionierius geriau įsigis 10 pigesnių ieškomų monetų, nei 1 brangią - jis siekia kolekijos pilnumo ir įdomumo, bet ne kainos.

5. Galų gale apie patį atvirai demagoginį pasakymą, buvusį pradžioje - "tokias monetas gali priduoti kaip metalo laužą": nesvarbu, kiek moneta išsilaikiusi, kur ji nukaldinta, koks jos amžius, kiek ji paplitusi, etc., jos vertė bus daug (dažniausiai - bent kelis ar kelioliką kartų) didesnė, nei metalo, iš kurio ji nukaldinta. Vienintelė reta išimtis, tai valstybių patiriamos ekonominės katastrofos, kai moneta dar nespėjo tapti įprastu istorinės numizmatikos objektu ir yra vis dar leidžiama į apyvarta, bet infliacija nuėjusi tiek toli, kad nominalinė monetos vertė tapo mažesnė už monetos metalo vertę. Visgi, tokie periodai yra labai trumpi (kelių mėnesių) ir į juos dėmesio kreipti neverta: vos pasibaigus monetų leidimui, jų vertė greitai šokteli.

Būtent kolekcionieriui svarbios ir tos kaip kiti vadina "metalo laužas", neįsivaizduoju savo proginių rublių kolekcijos, be tų paprastųjų rublių su lenino galva ar pergaliai pries fašizmą. Ir už nedidelę kainą galima įsigyti tikrai įdomių monetų. Kažkaip galvoju, kad tie kurie sako, kad dėmesio vertos tik tos neįkanuojamos monetos tai matyt jie ne tiek domisi numizmatika kiek nori pasipuikuoti. Pradėdamas rinkti monetas aš ir galvojau rinkti tik sidabrines, bet tuoj supratau, kad tai visiškai neįdomu.

Jo, tas įdomumas tikrai kitur Aš pats, tiesa, renku ne monetas (kurių kažkiek visgi turiu), o pašto ženklus. Ir man kažkaip paskutiniu metu ėmė darytis įdomiausiais ne tie proginiai, teminiai ženklai, o visokie standartiniai, vidinius valstybių įvykius paminintys ir pan. - kažkaip labai jau ryškiai jie atspindi įvairių šalių savitumą. Paradoksas tame, kad šie ženklai yra tikrai paplitę, skirtingai nuo tų retesnių

Žodžiu, evoliucionuojame ta pačia kryptimi

Klausimas skamba taip:
Turiu nemazai monetu rusisku. Ju amzius nuo 1961-1990
Taigi kiek galetu kainuoti 1961 metu moneta??

Ko zmogus klausia toks ir atsakymas: 75% is 100 kainuoja nuo 0.003cnt iki 1LTL. 10% nuo 1 iki 5LTL. Tik sesiu monetu is 235 verte pasiekia 150LTL kaina. Velgi tai ne betkokia bet minimum XF stovio moneta. Na surades pas save stalciuje tokia moneta tikrai galetum sauti i Egipta pasitusinti.
Knisdamasis pas save namie stiklainiuose paprastai tokio stovio monetu ne rasi. Apie tai kad perknisus 20kg 1961-1991 monetu rasi bent viena is tu 15 % manau visiskai niekine (praktiskai – ir teoriskai jokiu sansu).
Teiginys, kad Teiginys, kad brangios monetos patvoriuose nesimėto ir pas senukus jų nerasi ir nenusipirksi - tai yra visiškas nonsensas: – visiskas noncensas
Rasydamas zodi “senukai” as ne turejau omenyje Kaubrio ar Sajausko, bei kitu senuju rimtu kolekcionieriu. Pirmiausiai tai jie su pasaliniu zmogumi net nebendrautu, tuo labiau jie nieko ir ne parduoda. Paprastai tokiu senuju kolekcionieriu monetos ir buna isstatomos aukcionuose. Jai isivaizduojate kad uzlipe ant “Tauro kalno” prisipirksite retenybiu – labai klystate.
Zodzio “patvorys” nereiketu suprasti jau taip tiesiogiai – einu prie Nacionalinio muziejaus tvoros, Gedimino kalno papedeje, ir kasineju. Prie Sovietu kai kas nors ka nors rasdavo tai arba pats atiduodavo arba tekdavo atiduoti. Paskutiniu metu tuo sekmingai uzsiima juodieji archeologai. Kiek zinau pries kelis metus is ju buvo nupirktos kelios labai retos Jogailos laiku monetos. Taip pat buvo rasta ir vykdant kasinejimus Vilniuje bei Trakuose.

Lietuvoje ne rengiama jokiu numizmatiniu, bonistikos, faleristikos aukcionu (lietuviskame “pirkyje” vykstancio ale aukciono as nelaikau aukcionu). Artimiausi aukcionai vyksta Varsuvoje, Kijeve, Maskvoje, Piteryje………. Paprastai apie tokiuose aukcionuose parduodamas vertybes, is anksto, buna aprasuoma spec. kataloguose.

100 monetu, trilitris monetu ar 5 kg – tai vaiku zaidimas. Geriau tureti viena brangia nei kibira visiskai niekiniu. Kolekcija jai ji is tikruju kolekcija o ne monetu rinkinys – visa laika bus idomi ir verta demesio.

Del atvirai demagogino pasakymo tai punktu autorius arba neisigilino arba ne nori isigilinti i siu diskusiju istakas.: “Turiu nemazai monetu rusisku. Ju amzius nuo 1961-1990
Taigi kiek galetu kainuoti 1961 metu moneta??”
Taigi vel gi galiu pareiksti kad 1961 – 1991 monetos 999 is 1000 niekines ir laukia savo vietos metalo supirktuveje.
Teiginys “nesvarbu, kiek moneta išsilaikiusi, kur ji nukaldinta, koks jos amžius, kiek ji paplitusi, etc., jos vertė bus daug (dažniausiai - bent kelis ar kelioliką kartų) didesnė, nei metalo, iš kurio ji nukaldint” svelniai tariant ne teisingas.
Pirmiausia eile valstybiu leidzia investicines monetas (paprastai tai monetos is brangiuju metalu, paprastai is Au). Ju kaina taip pat kaip ir lydiniu grynai priklauso nuo metalo kainos pasaulineje rinkoje.
Tas pats atsitinka ir su kai kuriomis monetomis (paprastai tai Proof kategorijos kolekcijines monetos is brangiuju metalu) kurios buna isleistos ne pagrystai dideliais tirazais, bei kai sugadinamas eiliniu kolekcijiniu tokiu monetu pavirsius.
1, 2, 3, 4, ……………………………..

ir t.t.

Ok, ok

Atsiprašau iškart, kad nepagavau, jog tai ne šiaip kažkoks pablevyzgojimas, o tiesiog labai sutrauktas pasisakymas iš visai kito, tačiau rimtai kvalifikuoto taško.

Visgi, turim pripažinti, kad punktas dėl metalo kainos nėra pagrįstas: išimtys, kai skirtumas yra minimalus, būna, kaip jau matėme, tik ten, kur monetos iš brangiųjų metalų yra investicinės arba nepagrįstai smarkiai ištiražuotos, t.y., metalo kainos sudedamoji yra labai didelė. Pigios monetos, pvz., sovietinė 5-kiakapeikė, netgi prastokame stovyje tur būt kainuos kelis kartus brangiau, nei tas vario lydinys, iš kurio ji nukalta, ar ne? Tai nulems kitos kelios sudedamosios: kolekcinė, istorinė, estetinė ir asmeninė.