Tarka... Byvis su Tešlagalviu..
Numarinsit juokais..

apie krekenava jau buva:)))
http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic. ... c&start=24

nzn buvo ar nebuvo aniksciu herbas

Gebene, prašau tavęs dar kartą, dėk paveiksliuką į forumą, o ne linkink, nes paskui tokie paveiksliukai dingsta! Būk gera!

Ir dar - herbo nepakanka. Norim ir tavo komentarų apie herbo turinį, istoriją ir pan.. Be komentarų nesuprantam, kas ten pavaizduota

Anykščių herbas simbolizuoja milžinišką rūtų vainikėlį (jo apačioje galime įžvelgti apatinių pusrutulių siuluetus). Vainikėlio viduryje vaizduojamas tiltas, jungiantis du ašigalius - tai matyti iš ledynų bei aizbergų abejuose pusėse ir byloja apie priešistorinę Anykščių kilmę. Ant tilto matyti žonglierius, šventiko rūbais, meistriškai manipuliuojantis žmonių likimais (simbolizuoja krikščionybės atsiradimą ir niekingą žmogaus egzistenciją, nes kiekvienas kamuoliukas - žmogaus likimas - gali nukristi į Didyjį Okeaną simbolizuojančią Švnetosios upelę) Iš paties tilto konstrukcijos matyti ir garsiosios Anykščių knaipės - "Paplavoko" pamatai bei gi užuominos į užtvanką, šalia "Paplavoko". Šiaip herbas niekuo neisšsiskiria - jam būdinga Tolimoji Perspektyva (aliuzija į Anykščių įkūrėjos Onos Nykštienės slėpsnas), dualistinė Gėrio ir Blogio kovos vizija, o vanduo simbolizuoja Neišvengaimą Laiko Tėkmę bei Gilų Liūną, į kurį įsibridusi stovi anykštėnų tauta...

Liubavo herbas vaizduoja du girtus senovės kaimiečius, nešančius juodojo kunigo paveikslą. Kunigas apsirengęs juodai, kas yra tikras požymis, kad tai yra Velnio sėkla, kurią girti kaimiečiai garbina, pririję Varinio Žalčio lašų (naminės iš bravorėlio).

Ne kitaip, o akivaizdžiai kaimiečiai patenkinti, nes matosi, kad lekia ant sparnų. Tarp kitko, vienas kaimietis žydras, o kita - ružava. Tai rodo Velnio neštas ir pamestas seksualines mažumas, kurios rengia orgijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad juodasis kunigas yra karūnuotas, tai reiškia, kad jis - ne kas kitas, o Šios Žemės Viešpats, t.y., patsai Šėtonas.

Tai štai taip vat Liubavo, jotvingių miesto žmonės išreiškia savo nuomonę apie krikščionis užkariautojus.

Kai - shia - DO - rys

Japoniškas vietovės pavadinimas, pagal pirmus tris daiktavardžius originalo kalba, reiškiantis vietą, kur kelyje susitinka vėžimai. Galūnė - akivaizdžiai sulietuvinta.

Nors patys kaišiadoriškiai, ko gero, niekad nepripažins, kad jų herbe pabaizduotos tradicinės bebrų lenktynės, kurios vykdavo tose vietose nuo meatmenamos senovės, tačiau viena aišku, kad juodas fonas nieko gera nežada...

populiste, aciu uz nauja herba . Bet leiskite su jumis nesutikti del to herbo kilmes.
Kaishiadorys yra grinai lietuviskas miestas, be jokiu bebru ir japonu . Herbe pavaiszduota juodoji jura (aiskiai matosi bangos ir juodas fonas), kur kaishiadorieciai girde savo arklius (aiskiai matosi arkliai, kurie bando perplaukti ana juodoji jura). Iamzinti toki istorini neeilini ivyki (kaip zinome arkliai suraus vandens negeria), vienas is kaishiadorieciu ir nusprende ta ivyki iamzinti miesto herbe.