Andrie> na galiu papriestarauti - svajones tikrai lipdosi, tik vat ne visada mes pastebim, kad ta svajone issipilde, nes ja sugalvojom seniai, o kai ji issipildo, jau bunam pamirse, kad tokia ir turejom [na, cia aisku, nebuna tos grand svajones, bet jos vis tiek svajones ir jos issipildo, tad negalim sakyti, kad jos nesipildo]. Pvz., vidurinej budama svajojau pamatyti Reamonn koncerta gyvai - ir buvau ju koncentre net du kartus
Vel vidurines laikais svajojau tureti ilga juoda odini palta... mmmm.... kaip svajojau, kaip as sluoju gatves jo skvernais!...
Stai ir turiu toki palta, tik po gero laiko, kai ji isigijau, prisiminiau, kad tai buvo mano svajone
Antram kurse svajojau, kad dirbsiu x istagoj. Stai dabar joje ir dirbu. Kaip ir visos mergaites svajojau sutikti ta gyvenimo zmogu. Stai ir sutikau
Nors tikejau, kad ne visos sios svajones issipildys, bet giliai sirdyje vis tiek vyliausi, kad taip bus. Manau, svarbiausia, tureti bent siek tiek vilties, kad tos tavos svajones kada nors issipildys. Zinoma, yra visa kruva svajoniu, kurios neissipilde ir neissipildys, bet vien tai, kad kelios ju issipilde manau irodo, kad ne viso svajones taip ir lieka svajonemis
Tad auksciau nosi!