Klysti, Laukine, pilietiškumo ugdymas ir atsakomybės supratimas , apskritai, vaiko ugdymas, prasideda nuo lopšio (ką aš auginu?) , mokykloje - tąsa, kaip švietimo atstovė, anot Tavęs (ir kam Tau reikalingas šitas koziris?) , labai gerai tai suprantu, kad šeimoms visada auklėjimo rezultatų patogiau laukti iš mokyklos, nei iš savęs pačios, retsykiais skiriant vaikui 7 min. per dieną-tokia statistika). Ir Šarūnas Sauka tai suvokė, paveiksle rasdamas vietos savo dukrai, šeimos narei, Monikai, galimas daiktas, tai pačiai raudonplaukei mergaitei, kurią čia parodei..
[žiūrėti į paveikslo kairiąją pusę]. Šiaip paveikslas labai didelis, bilekur jo nepakabinsit. Perkeltine prasme, pabrėžiu,perkeltine, susirūpinę pilietiškumu, savo dūšioj paveikslą galėtų pasikabinti bilekas!
Neišskiriant anei vieno..
Na, o aš pradedu nuo galvos.
Va, dar vienas atsiliepimas apie paveikslą iš kitų internetinių erdvių:
Cituoti:
Tačiau noriu pasidalinti ir pastebėjimu apie paveikslą, kurį, man paprašius, parodė ir mums, ministrams. Tai žymusis tautai paprovokuoti skirtas Šarūno Saukos rūpintojėlis. Keli įspūdžiai.
Pirmiausia, būdamas Šarūno Saukos darbų gerbėjas likau labai patenkintas reginiu. Jis, beje, ypač įspūdingai atrodo natūroje - jokia nuotrauka ar nufilmuotas vaizdas neperteikė tos emocijos, kuri ten užfiksuota.
Antra, paveikslas mano supratimu nuostabiai atspindi Lietuvą tūkstantmečio kontekste. Ten ir praeitis, ir ateitis, ir iškilios asmenybės, ir masė paprastų žmonių, apie kuriuos nerašo vadovėliuose ir kurių nerodo per TV. Yra paveiksle ir mūsų vizijos, pastangos jas įgyvendinti, ryškėjantys rezultatai, ir beviltiškumas dėl to, kad ne viskas vyksta taip, kaip galbūt norėtųsi. Kaip visada Saukos paveiksluose yra mūsų žmogiškoji prigimtis, su visu savo grožiu ir didingumu, o kartu nuodėmingu beviltiškumu.
http://simasius.blogas.lt/rupintojelis-219.html