Tikram skaitytojui skaityti knyga reiskia ismokti pazinti svetimo zmogaus buda ir mastyma,stengtis ji suprasti ir kiek imanoma labiau su juo susidraugauti.

Kaip manote,ar isibegejus XXI amziui knygos dar turi verte?Ar skaitote Jus?Kokie zanrai artimi Jusu sirdziai?Ka skaitete jaunysteje?O ka skaitote dabar?Ar egzistuoja knygos pakeitusios Jusu poziuri?Pasidalinkime patirtimi,m? ..

jau prieš kurį laiką buvo kliedėjama, jog kuo lengviau bus prieinamas internetas, tuo mažiau bus perkama spaudos ir knygų, ir tuo pačiu - neskaitys. tačiau tai nepasitvirtino. kaip tik atvirkščiai - laikraščiai, kurie turi savo tinklapį, daugiau parduoda. o dėl knygų - buvo laikai, kai tai buvo daugiau mados reikalas - pas kai kuriuose lentynose stovėdavo tik knygų nugarėlės - teko tokių veikėjų matyti..na, čia jau iš temos- virš visko kiek žinoma, ir knygų leidyklos nesiskundžia - knygos perkamos, tad tikriausiai ir skaitomas.
asmeniškai as pati nemažai skaitau, nors labai ilgai renkuosi. nepatinka man knygų skolintis, imti iš bibliotekų ir labai nenoriai skolinu. tad pirkdama, žiūriu, kad nebūtų tiek moralinio, tiek finansinio nusivylimo
o dėl žanrų...dabar taip viskas susipynę...eklektika..

Laukine, labai gera tema cia sugalvojai:))))Manau, kad knygu biciuliu turetu atsirasti. Nors su siuo reikalu...kebloka. Vaikai bent pas mus...skaito tik iki kokios 5 klases. Ir meile knygai dingsta. Gal jie prie jos gris veliau? Kodel? Atsiranda kiti pomegiai. Bibliotekos formuliaruose lieka patys istikimiausi skaitytojai. Kurie su knyga jau nesiskirs niekada.
Pati ismokau skaityti kokiu 5 metu. Buvo toks laikotarpis, kai kambariu sienas klijuodavo ne tapetais(ju nebuvo ar brangus buvo, nezinau), o laikrasciais. Atsigulus lovytej budavo patogu skaityti:)))) Mama pasake raides,..o as lipdziau zodzius:)Mylimiausia knyga buvo "Skudurines Onutes pasakos". Nezinau, kur ji dabar. Dingo. Pati sviesiausia knyga, sukelianti malonius vaikystes prisiminimus.Su knyga nesiskyriau visa gyvenima.Niekad nepirkau metrais sekcijos lentynai padabinti.Ju daug- labai daug- ir perskaityta, ir nusipirkta. Dabar, kai knyga brangesne, manau ji labiau vertinama.
Siuo metu grozinei literaturai literaturai laiko lieka maziau, bet nutveriu kokia idomesne- daug laiko atima pedagogines, psichologines, medicinines, vadybines literaturos skaitymas.
Nu ir prirasiau, atrodo, lyg tribunos daugiau negauciau:))))))))))))))))Ai...

O aš vat savo knygų skaitymo laiką gal jau pergyvenau... Pirmą romaną perskaičiau sulaukęs vos 7-erių, o skaityti išmokau bebaigdamas 4-uosius metus.

Mokykloje visalaik turėdavau problemų - programoje numatytas knygas būdavau skaitęs prieš daugelį metų, daugelis jų man atrodydavo nykios ir lėkštos, o visokius "Kalvius Ignotus", "Kliudžiau", "Metus" ir pan. vertindavau savu (labai kritišku) požiūriu. Kokioje 6 klasėje literatūros mokytojai nuolat neapsispręsdavo, kokį man pažymį rašyti - 2 ar 5 Tuo metu mano mėgstamiausiais tapę buvo O. Henris, Čestertonas ir kiti XIX a. sausuoliai. Dar vienas įdomumas - dar nepradėjęs lankyti mokyklos, užkibau ant enciklopedijų, kurios kokiems 20 metų buvo tapusios mano labiausiai skaitomomis knygomis

O paskui, po daugelio metų, tiesiog atėjo laikas, kai supratau, kad mano nuosavame gyvenime visko žymiai daugiau, nei knygose, kad nuosavų jausmų ir potyrių pakankamai daug, kad knygoms neliktų laiko... Įdomu tik tai, kad knygų dėka tų jausmų, potyrių, požiūrio tiek daug ir atsirado

Kokios knygos labiausiai pakeitė mano gyvenimą? Sunku pasakyti, tokių knygų labai daug. Gal labiausiai pakeitė požiūrį į pasaulį Karlosas Kastaneda, atskleidęs keleriopo požiūrio į pasaulį magiją - jį paskaitęs, aš supratau, kad požiūrių į pasaulį gali būti daugiau, nei įvykių, kuriuos gali matyti ar sukelti. Bet tam, kad tą požiūrį suprasčiau, teko gerokai pasigilinti į Greimo semiotiką. O iki jos privedė lietuvių mitai, o mitais susidomėjimas kilo dėl to, kad gilų susimąstymą sukėlė Šarlis de Kosteras su savo satanistine "Legenda apie tilį Ulenšpygelį", kurį perskaičiau tik todėl, kad susidomėjimą senąja Europos literatūra sukėlė Rablė... Na va, žodžiu, vai tai tai ir taip toliau...

O ką skaitau dabar - tai procesų valdymo metodologijas, truputį kartais fantastinės piguvos iš Eridano.

dabar aš įnikusi į Umberto Eco "Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna"...bemiegiai savaitgaliai..

Oooo... Umberto Eco - tai nerealusis gerulis Semiotikos propagandistas Man tai labiausiai įstrigo jo "Fuko švytuoklė"

Apie skaityma galima pasakyti ta pati,kaip ir apie kiekviena kita pomegi:kuo nuosirdziau ir mieliau jam atsiduodame,tuo jis tampa gilesnis ir tvirtesnis.

Pamenate ejo tokia knygu serija ''pasaulio pasakos''?Tai ir buvo mano pirmoji pazintis su rasytiniu zodziu .Jau ankstyvoje paauglysteje susidomejau egzistencialistu kuryba.Ispudi paliko tokie rasytojai,kaip A.Kamiu,P.Sartras,H.Hese ir kt.Buvo toks periodas,kai visa savo laisva laika skirdavau knygu skaitymui.Pamenu,mama 23 val. netgi uzgesindavo sviesa,besirupindama mano miegu.O as skaitydavau su prozektoriumi arba prie menulio sviesos .

Keruakas ir Selendzeris isprovokavo mane kelionems .O tada prasidejo pokalbiai su Dostojevskiu,Huxley,Kastaneda..filosofinem ir religinem knygom.Megau Sopenhaueri.Vis dar tebedraugauju su Seneka ir kitais stoicizmo filosofais.Klausimu kelimas ir atsakymu ieskojimas man visada buvo aktualus.

Pastaruoju metu daugiau laiko skiriu lengvesnio turinio knygoms.Skaitau biografijas ir grozine literatura.I pabaiga eina Huxley knyga ''sala''.Tokia nuostabiai gera utopine ideja apie visapusiska taika ir meile zmoniu tarpe .

Ir enciklopedija visada atversta.As tai vadinu skaitymu minutemis prie kavos puodelio ..
Ai tai va..

Dauguma šiais laikais nebeskaito tų knygų.Ir pats šiaip nesu mėgėjes,neskaitydavau visiškai,dabar mane labiausiai patraukė psichologija.Tad ja domiuosi ir noriu suprast daugiau apie ligas,problemas ir t.t. Perskaičiau nemažai knygų.Skaitau ir iš laikraščių/interneto straipsnius jei ką nors pamatau kas su psichologija/psichika.Dabar net ir žurnala pradėjau skaityt "Psichologija Tau".Dabar butent ir skaitau naujiausia,taip pat esu ir preitos numerį perskaitęs.Įdomus toks žurnalas.Tik galėtų dažniau išeit,o ne laukt du mėnesius kol išeis.Ir taip tik vienas toks psichologinis žurnalas,kiti tai medicininiai žurnalai,bet juose mažai yra kas nors su psichologinėm temomis.