Labai įdomios fotografijos, Setai. Su komjaunuoliškomis statybomis , kuriose dalyvavo lietuviai, gausis visai neblogai, tai buvo ..
Entuziazmo būta tikrai nemažo, nebuvo turbūt vietovės ar kaimelio, iš kur nevažiavo lietuviai. Daugelis grįžo tuo pačiu geležinkeliu iki tam tikro taško namo . Agitacijos ir sujudimo paveikti, bėgdavo net vaikai į BAM'ą, milicija grąžindavo tėvams.Buvo kuriamos specialios dainos, gražios, melodingos. Kokios palydos būdavo išvykstantiems organizuojamos!
Šnekėjo, šnekėjo, o paskui pasigirdo kalbelių, kad tos statybos nepasiteisinusios.
Aš turbūt daugiau apie
Tyndą, BAM'o sostinę, kurią irgi statė komjaunuoliai, buvo šnekų, kad ir zekai- šito nežinau tiksliai. Valstybės sukeltas entuziazmas, aišku, geras atlyginimas ir kitos geros sąlygos augino paprastą kaimą kaip ant mielių. Devynaukštis būdavo priduodamas per 1 mėnesį ir 10 dienų, atsirado kontrastai- dideli namai ir lūšnos, kurios taip ir liko. Sąlygos buvo žiaurios- 56 laipsnių šaltyje šalo visi, net skrendantys paukščiai, sušaldavo butelis degtinės per pusvalandį. Mongolai BAM'o statytojams privežė dublionkių, kurios labai patiko BAM'o svečiams-visokiems pareigūnams iš centro. Vandenį atveždavo mašinomis, kol jį susigabendavo į butą, ant indo sienelių atsirasdavo delno storio ledas. Niekur jokio asfalto- molynai, tešlynai.Pavasaris tai neilgas ten.
Ir visvien jaunimas važiavo. Pamainomis. Visokių tautybių, kaip rašė Setas.O po perestrojkos valdžios planuose buvo net išardyti BAM'ą. Važiavo komisijos, tikrino, bet paliko.Tik BAM'o era užsidarė,neliko anksčiau buvusio tiekimo, ir žmonės ten gyvena sunkiai,- taip teigia vienas bamietis savo užrašuose.
Buvo reikalingas tas BAM'as šlapiose vietose ir dykynėje ar ne?
Ėjo kalbos, kad krovinių transportavimas upėmis pigiau atsieina, nei jo pristatymas iki geležinkelio linijos...
Tad-paplepėjau- o dabar Tyndos fotografijos