Užvesiu naują plačią temą, nes fotografijų yra daug ir įvairių - sovietinis sportas, armija, milicija, kolūkiai, studentai, lenininės talkos, automobiliai ir t.t. Juk ir Lietuva 50 metų toj santvarkoj gyveno.
Tik gal sutariam, kad nedėti senesnių kaip Chruščiovo - Brežnevo laikų foto.

Iš mažeikiškių turizmo albumo.
Vo, žuvelės !

Rusija. Laikotarpis realiai gal ir senesnis, nei prašyta, tačiau esant įmirkusiai dirvai ir šiaip, o ir Lietuvoje, išsistumdavo panašią įrangą į laukus arkliukų pagalba ir dirbo- pjovė žolę, javus. Ji neišnykusi ir dabar- šienaujami nedideli plotai .
Ir gerai, kad nesunaikino, va, tik arkliukai išvažiuoja į mėsos perdirbimo įmones..

Čia gal Setas atvirkščiai turėjo omeny - nedėti naujesnių, kaip Brežnevo laikų nuotraukų? O ir šiaip, prie Stalino irgi ilgai pagyveno mūsų Lietuvėlė, taigi irgi būtų įdomu.

Na, susimėčiau ir aš. Setai, jei galima, paaiškink , nuo kurių metų maždaug čia, ar ne mažokas istorinis laikas, pradedant Andropovu ar Černenka - nieko interesno nėra, tas pats, kas ir dabar..
Aš tuo tarpu įdedu "palutarkos"- gaziko ir vairuotojo foto . Dirbtas pagal užsienio mašinos modelį, paskui patobulintas mūsų klimatinėms sąlygoms. Buvo su būda ir be būdos.
Vienas Lietuvos kolekcionierius sako, kad pas mus Lietuvoje jų likę tik keturios mašinos.
P.S. Šiandien LTV rodė įdomią laidą apie Lietuvos pokario fotografiją ir fotografus, kaip būdavo sudarinėjami partizanų nuotraukų albumai tiesiog regionais. Laidoje paminėta ir fotografė Gražina Pigagaitė , fotografavusi dar pasipriešinimo pradžioje, bet, deja, foto internete vos dvi ar trys.Buvo tikslūs įrašai albumuose prie nuotraukų - kada foto įdėta, kada nufotkinta, net mėnesio tikslumu.

Po Stalino buvo Chruščiovas (stalinistinių suvaržymų panaikinimas) , po to Brežnevas (SSSR aukso amžius), labai trumpai Andropovas ir Černenka, paskutinis Gorbačiovas .
Galit dėti ir Stalino laikų foto, bet tų laikų foto visur pilna -partizaninis judėjimas, trėmimai, NKVD ir pan. Nuo Chruščiovo prasideda, taip sakant, homo sovietikus (taip buvo norėta pavadint TSRS gyventojus) era t.y. "normalus" sovietinis gyvenimas. Todėl tokios fotografijos įdomiausios.
*************************************************
Pvz. komjaunuoliškos BAM'o (Baikalo-Amūro magistralės) statybos. Tai yra geležinkelio linija, kuri prasideda Sibire ir baigiasi Rusijos tolimuosiuose rytuose. Ji driekiasi paraleliai su piečiau einančiu Transsibiro geležinkeliu. Pagrindinė Baikalo-Amūro magistralės atkarpa yra 3100 km ilgio ir driekiasi nuo Ust Kuto prie Lenos upės iki Komsomolsko prie Amūro. Statybos pradėtos 1973 m., o naudoti geležinkelį pradėta 1984 m.(geležinkelio sttybos tęsiamos ir šais laikais) Čia dirbo ir daug lietuvių komjaunuolių - savanorių, nes kiek žinau neblogai mokėdavo, suteiktavo butus ir t.t. Kai kurie ten ir pasiliko, sukurė tarptautines šeimas. Štai keletas foto iš BAM'o gyvenimo

Labai įdomios fotografijos, Setai. Su komjaunuoliškomis statybomis , kuriose dalyvavo lietuviai, gausis visai neblogai, tai buvo .. Entuziazmo būta tikrai nemažo, nebuvo turbūt vietovės ar kaimelio, iš kur nevažiavo lietuviai. Daugelis grįžo tuo pačiu geležinkeliu iki tam tikro taško namo . Agitacijos ir sujudimo paveikti, bėgdavo net vaikai į BAM'ą, milicija grąžindavo tėvams.Buvo kuriamos specialios dainos, gražios, melodingos. Kokios palydos būdavo išvykstantiems organizuojamos!
Šnekėjo, šnekėjo, o paskui pasigirdo kalbelių, kad tos statybos nepasiteisinusios.
Aš turbūt daugiau apie Tyndą, BAM'o sostinę, kurią irgi statė komjaunuoliai, buvo šnekų, kad ir zekai- šito nežinau tiksliai. Valstybės sukeltas entuziazmas, aišku, geras atlyginimas ir kitos geros sąlygos augino paprastą kaimą kaip ant mielių. Devynaukštis būdavo priduodamas per 1 mėnesį ir 10 dienų, atsirado kontrastai- dideli namai ir lūšnos, kurios taip ir liko. Sąlygos buvo žiaurios- 56 laipsnių šaltyje šalo visi, net skrendantys paukščiai, sušaldavo butelis degtinės per pusvalandį. Mongolai BAM'o statytojams privežė dublionkių, kurios labai patiko BAM'o svečiams-visokiems pareigūnams iš centro. Vandenį atveždavo mašinomis, kol jį susigabendavo į butą, ant indo sienelių atsirasdavo delno storio ledas. Niekur jokio asfalto- molynai, tešlynai.Pavasaris tai neilgas ten.
Ir visvien jaunimas važiavo. Pamainomis. Visokių tautybių, kaip rašė Setas.O po perestrojkos valdžios planuose buvo net išardyti BAM'ą. Važiavo komisijos, tikrino, bet paliko.Tik BAM'o era užsidarė,neliko anksčiau buvusio tiekimo, ir žmonės ten gyvena sunkiai,- taip teigia vienas bamietis savo užrašuose.
Buvo reikalingas tas BAM'as šlapiose vietose ir dykynėje ar ne?
Ėjo kalbos, kad krovinių transportavimas upėmis pigiau atsieina, nei jo pristatymas iki geležinkelio linijos...
Tad-paplepėjau- o dabar Tyndos fotografijos

Paskutinis skambutis.
Vis gi moksleiviškos uniformos buvo geras dalykas ... taupė tėvų pinigus, o moksleiviam neleigo išsiskirti iš kitų