Klaudijaus Ptolemėjaus (Claudius Ptolemy) "Geografija" turėjo pakankamai aiškias instrukcijas, pagal kurias buvo galima nupiešti visos oikumenos (gyvenamo pasaulio) žemėlapį. Kai kurie regionai buvo aprašyti pakankamai išsamiai, nurodant ilgumas ir platumas, paminėti 8000 vietovių, esančių Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tad nenuostabu, jog po to, kai graikas Maximus Planudes atrado Ptolemėjaus raštus, šie žemėlapiai apvertė viduramžių kartografiją aukštyn kojom (iki tol, kaip žinia, buvo paišomi abstraktūs kūriniai su pasaulio centru Jeruzalėje).
Yra du Ptolemėjaus žemėlapių variantai: A recesija vaizduoja 26 didelius regionų žemėlapius, o B recesija vaizduoja 64 mažesnius regionų žemėlapius ir 4 papildomus didelius žemėlapius. Čia pavaizduotas vienas iš seniausių žinomų, dar Graikijoje pieštas Maximus Planudes žemėlapis priklauso B tipui - tai vienas iš 4 didelių papildomų žemėlapių, rodančių Europą. Galim pastebėti, kad nors jį nupiešė remdamiesi tūkstantmečio senumo duomenimis, žemėlapis gavosi tiesiog nesulyginamai tikslesnis, nei originalūs krikščioniški žemėlapiai - galime ne tik nesunkiai atsekti įvairių kraštų kontūrus, bet ir pastebėti, jog atstumų iškraipymai gana nedideli.
Prikabintas failas:
maximus_planudes_1300.jpg [ 345.98 KB | Peržiūrėta 890 kartus(ų) ]
O čia - jau ištrauka iš Ptolemėjaus "Geografijos": matom, kaip aprašytas pasaulis - nurodomos aiškios geografinės koordinatės, pagal kurias galima nupiešti tikrą žemėlapį (vertimas į lotynų kalbą, Jacopo d'Angelo da Scarperia, 1470):
Prikabintas failas:
ptolemy_geography.jpg [ 335.92 KB | Peržiūrėta 737 kartus(ų) ]