O čia - pora Lietuvos miestų iš Georg Braun ir Franz Hogenberg atlaso "Civitates orbis terrarum" - šiame šešiatomyje, išleistame 1572-1617 metais yra pirmieji žinomi piešiniai, kuriuose pavaizduotas Vilnius ir Gardinas.

1902 metų lenkiškas žemėlapis, vaizduojama Lenkijos karalystė ir susijusios gubernijos, įskaitant ir lietuviškąsias.

Čia - Prūsija iš jau minėto 1635 pradėto ir 1645 baigto Blaeu atlaso.

O čia - jau to paties atlaso Lietuva. Tiesa, paveiksliukas mažesnis, tiek detalių nesimato...

Ir galų gale, to paties Blaeu atlaso "theatrum orbis terrarum atlas novus" pirmas (titulinis) puslapis Nors ir ne žemėlapis, ale visvien į tą temą tinka

"Carta marina et Descriptio septemtrionalium terrarum ac mirabilium rerum in eis contentarum, diligentissime elaborata Annon Domini 1539 Veneciis liberalitate Reverendissimi Domini Ieronimi Quirini" - švedų kartografo Olafo Magnaus (Olaus Magni Gothus) kūrinys, išleistas Venecijoje. Kadangi tuometinis Romos popiežius Paulius III norėjo pasipelnyti iš žemėlapių leidybos, šio žemėlapio spausdinimas buvo apribotas - teleista padaryti 10 kopijų. Dėl to žemėlapis greitai buvo užmirštas ir iš naujo atrastas tik XIX amžiaus pabaigoje. Šiuo metu žinomos dvi išlikusios jo kopijos.

Žemėlapis buvo sudarytas remiantis Ptolemėjaus atlasu (tai buvo įprasta tiems laikams), bet gerokai papildytas dideliu kiekiu skandinavų jūrininkų surinktų žinių. Gan ilgai jis buvo bene detaliausias ir tiksliausias iš Šiaurės Europos žemėlapių, puikiai pritaikytas jūrinei navigacijai.

Paveiksliukas - labai didelis ir gražus, būtinai pasižiūrėkite

Klaudijaus Ptolemėjaus (Claudius Ptolemy) "Geografija" turėjo pakankamai aiškias instrukcijas, pagal kurias buvo galima nupiešti visos oikumenos (gyvenamo pasaulio) žemėlapį. Kai kurie regionai buvo aprašyti pakankamai išsamiai, nurodant ilgumas ir platumas, paminėti 8000 vietovių, esančių Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tad nenuostabu, jog po to, kai graikas Maximus Planudes atrado Ptolemėjaus raštus, šie žemėlapiai apvertė viduramžių kartografiją aukštyn kojom (iki tol, kaip žinia, buvo paišomi abstraktūs kūriniai su pasaulio centru Jeruzalėje).

Yra du Ptolemėjaus žemėlapių variantai: A recesija vaizduoja 26 didelius regionų žemėlapius, o B recesija vaizduoja 64 mažesnius regionų žemėlapius ir 4 papildomus didelius žemėlapius. Čia pavaizduotas vienas iš seniausių žinomų, dar Graikijoje pieštas Maximus Planudes žemėlapis priklauso B tipui - tai vienas iš 4 didelių papildomų žemėlapių, rodančių Europą. Galim pastebėti, kad nors jį nupiešė remdamiesi tūkstantmečio senumo duomenimis, žemėlapis gavosi tiesiog nesulyginamai tikslesnis, nei originalūs krikščioniški žemėlapiai - galime ne tik nesunkiai atsekti įvairių kraštų kontūrus, bet ir pastebėti, jog atstumų iškraipymai gana nedideli.



O čia - jau ištrauka iš Ptolemėjaus "Geografijos": matom, kaip aprašytas pasaulis - nurodomos aiškios geografinės koordinatės, pagal kurias galima nupiešti tikrą žemėlapį (vertimas į lotynų kalbą, Jacopo d'Angelo da Scarperia, 1470):

O čia angliškas 1799 metų Lietuvos ir Lenkijos žemėlapis.