Myleti pasauli ir gyvenima,myleti net kanciai slegiant,dekingai atsiverti kiekvienam saules spinduleliui,neatprasti sypsotis-sis kiekvieno tikro poetinio kurinio mokymas niekad nesensta..O siandien yra reikalingesnis bei vertesnis padekos nei kada nors anksciau..

Taigi,poetines sielos ,noreciau paklausti,ka Jums reiskia poezija?Kokius poetus vertinate labiausiai?O galbut esate is tu,kurie mano,jog poezija tai tik laiko svaistymas?..Pasidalinkime pamastymais,m? .

Noriu pasakyti-myliu,
bet geda,
dar apsijuoksiu,
todel sakau-nekenciu.
Noriu pasakyti-nekenciu,
bet neturiu priesu,
todel sakau-i sveikata.
Noriu pasakyti-labas,
bet galiu pasakyti per garsiai,
todel apsimetu nepastebejus.
Noriu pasakyti-sudie,
bet bijau,kad sugrisiu,
todel nieko nesakau.
Noriu nieko nesakyti,
bet bus per tylu,
todel sakau-lyja.
Noriu pasakyti-salta,
bet gali neisgirsti,
todel silciau apsirengiu.
Noriu pasakyti-eisiu,
bet salia nieko nera,
todel paprasciausiai einu.
Noriu pasakyti-zvirblis,
bet gal ne taip supras,
todel sakau-akmuo.
Noriu pasakyti-skauda,
bet jau sakiau,
todel sukandu dantis.
Noriu pasakyti-smarve,
bet negrazu,
todel nekvepuoju.
Noriu pasakyti-velniop,
bet ir taip aisku,
todel sakau-sriubos nori?
Noriu pasakyti-kodel,
bet i kvailus klausimus
niekas neatsakineja,
todel sakau-nieko,nieko.
Noriu pasakyti-grazu,
bet del skonio nesigincijama,
todel sakau-vakar.
Noriu pasakyti,bet nesakau,
nes negaliu,o kai galiu-nenoriu.
Noriu pasakyti-noriu,
bet norai ne visada pildosi,
todel sakau-karamele
arba siaip kvailyste.
Noriu pasakyti-taigi,
bet tokiais atvejais nieko nesakoma,
todel sakau-geras oras.
Noriu pasakyti-be reikalo,
bet be reikalo,siaip sau
juk nesnekesi..

skaitau jaunos poetes Daivos Cepkauskaites eiles ir svaigstu

TRIPTIKAS POEZIJAI


1.


Prie poezijos- kaip prie Dievo.
Tik sąžine švaria, tyrom mintim,
Kurios gaiviai pavasariu prabėga,
Pažadina tamsoj ir gulasi širdyn..

2.


Kai už langų pūga pašėlus trankos,
Kai sieloj liūdna , neramu,
Poeziją imu už rankos,
Šalia savęs kaip draugą sodinu...

3.


Kai dega žvakė
Ir Šopenas groja,
Mintim aš surandu Tave,
Visų poetų paukšte,
Mylimoji,
Šiandien ašai renkuosi
Ir dievinu Tave...

2007

Lietuvių meilės lyriką "Mudviejų vakaras"..studijuoju...jau mėnuo..Kitaip neįmanoma tiek daug aprėpti skaitant..Tai..nuostabi 3 tomų rinktinė. Atgaiva sielai. Džiaugiuosi kiekvienu kūriniu ir dėkinga esu sudarytojams- poetams.
Širdi skauda, nes reiks grąžinti..Pažadėjau savo galvą bibliotekai už saugumą, juk gavau ir paėmiau ją iš skaityklos...

Pati nekenčiu plagiato ir nenuoširdžių eilių. Diletantizmo. Mados.
Taisyklių ir kvailų pastabų.

asha. tai nuostabus is tiesu rinkinukas..."Mudvieju vakaras" grazios eiles.. aciu uz eiliuką....imesiu viena Janinos Degutytės..

ANT ŽEMĖS DELNO

Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko mane kaip smiltį
Žemė ant savo delno.

Laiko ji mano kraują -
Gyvą raudoną šaltinį.
Mano meilę ir šauksmų, -
Vėtrą pavasarinę.

Ir mano rūpestį sunkų
Žemė kaip smiltį laiko.
Ar tu girdi mane -
Savo šaukiantį vaiką?

Laiko ji kryžius juodus,
Mano pelenus baltus...
Tenai vidudienį - vasarą -
Vėjas, kraupus ir šaltas...

Laikyk tu mano svajonę,
Mano žvaigždės likimą!
Saugok tu mano meilę,
Skausmą ir prakeikimą!

...Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko žmogų kaip žvaigždę
Žemė ant savo delno.


Toks ritmingai almantis.... prarijau kaip pyragaiti...

* * *

Musu likimai-kaip du kardai,
Is to pacio plieno.
Kaip is karto garsiai tarti du vardai-
Neisgirsi ne vieno.

Kibirkstele-ir vel tamsu.
Kaip atskirti blogi ir geri?
Kiek tokiu trumpalaikiu sviesu ir garsu
Amzinybes tamsa sugere..

Alfonsas Maldonis is knygos ''Rugiaveide''.

Laukinei pazadejau...surasti zemaicio Juozo Jankausko eilerasti..Verciau is zemaiciu kalbos,..jei panoresit,..parasysiu originalia kalba...

KIAULĖS PJOVIMAS BARSTYČIUOSE PO ŠV>APAŠTALŲ SIMONO IR JUDO-TADO ATLAIDŲ

Pjauna kiaulę vyrai kaime
Spalio dienos rytmety.
Oi kaip žviegia, kaip bijo mirties,
Net girdėti už kaimo toli.
Pjauna kiaulę vyrai kaime
Su aštriu ilgu peiliu.
Prisiplojęs prie lango bailiai
Rėkia vaikas gailiu balseliu.
Ar jis gailisi, ar bijo mirties,
Ar paršelio gyvenimą prisimena jis?
Gal jam atrodo, vyrai pikti
Tuoj sueis ir pas jį pro duris?
Guli parselis, paplūdęs kraujuos,
O padangė rausvėja šalty,
Glosto motina vaiko ranką-
Užsiklos viskas greitai sniegu.

Pjauna kiaulę vyrai kaime,
Apsirengę kaip niekad šiltai.
Leidžias sniegas ramiai ant trobų
Po darbų ir šventų atlaidų...

Iš žemaičių poezijos rinktinės "Sava muotinu kalbo..." [Savo motinu kalba],..1998

laukiam originalo kalba

asha,super
o zemaitiskai kaip? ..