grauziu erlicko "Knyga"

jei negali nusipirkti knygos- eini į biblioteką. jei nėra bibliotekos arba nenori į ją eiti, eini į ,,senų, pigių knygų parduotuvę". bent Vilniuje jų yra keletas, ten galima įsigyti daugiausiai lietuvių klasikų (bet ir ne tik) knygų už 2-5 litus. koks skirtumas, kaip knyga atrodo- juk svarbiausia tai jos vidus kad ir paplyšusi šiek tiek, jau kažkieno skaityta anksčiau, bet net negaila tokią atgal ten nunešti ar atiduoti kažkam- padėti koridoriuje, laiptinėje. knyga- vertingas daiktas, ilgai neužsibus be savininko
pamiršot paminėti Maironį, V.M.Putiną, Krėvę, Kudirką, Vaižgantą, Daukantą! mano mėgstami rašytojai taip pat dabar pribaiginėju Vanago ,,Daugel krito sūnų..", skaitęs Lukša-Daumantas ,,Partizanai"- vienos mano mėgstamiausių knygų

Hm, manai, kad tapo? Kažin. Nors nepažįstu nieko iš elito.

Taip ir įsivaizduoju elitą beskaitantį knygeles, kasdien po šimtą puslapių. Na gal kokį Erlicką ar Dauguvietytę pavarto...

Taip, manau kažkiek.
Labai gerai galvojat , kad po 100. Toks kunigaikštis Manilovas per 2 metus perskaitė 14 puslapių
Na, kad nešiurpint rusiškais pavyzdžiais, tai vienas pavyzdėlis- tuštybės elementų- užkrauti lentyną Pasaulinės literatūros tomais [ji buvo užsakoma]pradedant Biblija ir baigiant net nežinau kuo..., nes gražiai žiūrisi , vienodai įrišta ir sudaro šviesaus žmogaus įvaizdį..Nors neperskaitė, bet turi. Galima sumesti ir kiek kainavo toks komplektas.
Ar yra knygos leidyba biznis? Siūlau pasidomėti kad ir specialios paskirties knygų leidyba ir konkurencija tarp autorių.

Įdomus interviu su vienu iš šiuolaikinių Lietuvos rašytojų:

Savaitės interviu. Jaroslavas Melnikas: „Mes kiekviename žingsnyje susiduriame su bedugne“

Aš irgi dažnai perku iš antrų rankų, galima ir nemažai egzotikos rasti
O kaip su tuo Maironiu, Putinu ir kitais klasikais? Dažnai atsiverti? Man čia įdomiausia - kaip mes juos mėgstam - lentynose besiilsinčius ar skaitydami

Stovėjo išdidžiai ir mano tėvų namuose rudoji PLB Ir tikrai nemačiau jų vakare su tais rudais tomeliais Kai pagalvoji, tai kiek vargo reikėjo juos susipirkt, juk ne taip ir paprastai dar gaudavo.
O knygų leidyba, žinia, verslas. Leidyklų vis daugėja, kad ir kaip jos besiskųstų sunkiais laikais. Dėl "specialios paskirties" knygų nelabai žinau, bet grožinė, be abejo, irgi verslas. O lietuvių literatūra (beveik be išimčių) leidžiama su valstybės parama, taigi, irgi visada atsiperka.

Man labai patinka B. Sruogos "Dievų miškas" - dievinu.
Įdomi ir A. Telšio knyga "Žveng žirgelis". Apie autorių : http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=7856