Bet šiaip su šių dienų skaitomumu...
Nei viena biblioteka negali pasigirti lankytojų gausa, išvedus vidurkį , kokiam gyventojų tankiui tenka biblioteka.
Pati didžioji masė skaitytojų yra mokiniai, kurie turi perskaityti privalomąją programinę literatūrą ir keletas -keliolika suaugusių per dieną.
Iš mokinių tarpo- skaitytojai , kurių amžius pagrinde iki 10-11 metų, vyresnieji [ne moksliukai] dažniausiai pasitenkina kritika ir knygos analize, suaugusieji jau renkasi pagal pomėgius ir reikalingumą. Populiarūs žurnalai, matyt, sudėtinga šiais laikais visiems juos užsisakyti.
Man atrodo, kad knyga išgyvena kitokius laikus ,apskritai paėmus jos skaitymo statistiką. Vienas ar keliolika nuoširdžių skaitytojų negali pakelti realaus skaitymo vidurkio. Na ar nevyksta bibliotekose skaitytojų prirašinėjimas žurnaluose? Šalia knygos atsistojo naujojosios technologijos, tą žinome.
Be to, ir pati knyga pakeitė savo "papus" ar formą- atsirado elektroninės knygos. Neretas mieliau iš "Shperų" nusiperka gatavus darbus, nei skaito ir daro pats.
Prie knygos reikia prisėsti, o mes matyt, skubame ir nebespėjame.

Dėl elektroninių knygų tai aš kol kas skeptiškas. Jeigu normalios knygos žmogus neskaito, tai prie kompiuterio jis tikrai nesėdės. Jeigu man reikia kompiuteryje ką nors ilgiau skaityti, tai vargo vakarienė...
Internetas mano galva labiau konkuruoja su spalvotais žurnalais.

Dėl skaitytojų kategorijų bibliotekose maždaug taip ir yra. Didesniuose miestuose dar reikėtų pridėti ir studentus, kurie, kaip ir moksleiviai, sėdi ten ne savo noru. Bet tik klausimas, ar buvo kada nors kitaip? Ar buvo bibliotekos pilnos žmonių, aktyvių skaitytojų?

o as va turiu visuotile lietuviu anciklopedija!!!!nesvarbu kad nereikalynga-bet turiu.nu nevisis dar tomus zuuuuuuuulik:))))

Kaip vyresnės kartos atstovas, galiu pasakyti, kad buvo.
Ir pridėsiu, nors kam nors ir nepatiks, tai buvo sovietmečiu.Tai čia ne dėl to, kad sovietmetis buvo kažkoks ypatingas, o paprasčiausiai susiklosčiusios sąlygos darbui. Galėtų būti ir dabar, bet tokios altruistinės veiklos iš pačios bibliotekos nebėra- sumokėk , dirbsiu..
Biblioteka tada turėjo kiek kitokias funkcijas apart keitimusi knygomis ir buvo rimtas konkurentas kultūros namams[ vyko bibliotekoje esančių kūrinių inscenizacijos, skaitymai, pritraukdavo skaitytojus su visokiomis parodomis-rankdarbių, kitokiais renginiais..t.t.t.t.] Išeinant ir knygų krūvelę pasiimi.Ypač produktyvūs buvo rudens-žiemos- pavasario mėnesiai[iki darbymečio-tiek mieste, tiek kaime].Tą susiėjimo trūkumą šiandien į bibliotekas lemia daugybė iš visuomenės gyvenimo išplaukiančių faktorių- susvetimėjimas, bendravimo stoka, niekas neįdomu, nieko nenoriu, kaip kažkas čia sakė- apsitveri aukšta tvora ir per ją laikas nuo laiko dantis iššiepi.Eilę metų teko kuruoti bibliotekos darbą, tad va, tokie pastebėjimai.
Reikėtų dar vieną dalyką prisiminti- neatimdavo laiko kompiuteriai[ jie juk ne tik skaitymą, bet ir apskritai žmogaus , ypač vaikų, judėjimą yra suvaržę], nes anų paprasčiausiai nebuvo.

... o ir televizorius tik porą programų rodydavo. Tas tiesa. Bibliotekos ir dabar daro tuose renginius ir parodas, bet nebeiveikia.

Bet kaip tada čia išeina - sovietmečiu tarsi bibliotekos buvo pilnesnės, bet aukščiau pašnekėjom, kad Pasaulinę biblioteką rudais viršeliais pirkdavo, kad papuoštų butą. Pirkdavo dėl akių ir tuštybės, o į biblioteką vaikščiodavo nuoširdžiai?

Susistatykim datas į vietą. Kada buvo platinama Pasaulio literatūra?
Tuščių žmonių buvo visada[buvau užsiminusi apie kunigaikštį Manilovą].Tokie žmonės kaip tik vaikščiojo po renginius , o ir į bibliotekas. bet nesuplakim visko į vieną kupetą.
Yra ir anekdotiškas nutikimas, kurį pasakoja kaip anekdotą...
Ateina žmogus į biblioteką, išsineša krūvą knygų. po kelių dienų vėl tas pats. bibliotekininkė nusprendė patikrinti ir įdavė keletą žodynų. kai grąžino, paklausė:na kaip?
Aišku , puiku, nuostabu.
-Šūdą* tau būtų puiku, jei būtum tuos žodynus perskaitęs!
---
P.S. na, manau, rašiniui kam nors pakaks, kiek čia pritauškėme..kitką dasidės pats.

Gerai, kad nebeplaktumėm visko į vieną grįžkim prie savęs. Taip kaip ten su tuo lietuvių autorių skaitymu? Po kiek knygelių per metus įveikiam? Ir kokie reikalai su poezija?:)

Fransuaza Arman
Skaistybė ir pinigai
Romanas
Man labai patiko - pati praradau skaistybe tokioje situacijoje. Rekomenduoju kam rupi meile
Anotacija
Ši istorija prasideda viename nedideliame mieste, kai verslas tik užgimė, o baigiasi mūsų dienomis Paryžiuje.
Ją būtų buvę galima pavadinti istorija apie nekaltybės praradimą. Apie nekaltą moters potraukį moteriai. Apie ištikimybę. Tačiau tai pasakojimas ir apie pinigus, apie verslą, meilę, gailestingumą, apie seksą ir dar – apie merginas, kurių viena jau tapo moterimi, o kita dar ne. Merginas, kurios gyvena žiaurioje formacijų kaitos epochoje, kai nebelieka senųjų vertybinių sistemų. Jos nori “gražaus gyvenimo”, prabangos, kelionių į užsienį ir viena jų tai turi, kita - ne…