Dar truputis - apie Nguyen Ngoc Loan, Vietnamo pulkininką (vėliau - generolą), kuris nuotraukoje nušauna Vietkongo teroristą bei Eddie Adams.
Po kelių mėnesių, jau tapęs generolu, Nguyen Ngoc Loan buvo sunkiai sužeistas mūšyje su Vietkongo kariuomene. sužeidimas buvo pakankamai sunkus, kad Vietname jo pagydyti negalėtų, todėl jis skubiai buvo pervežtas į Australiją. Deja, pasaulis jau buvo matęs nuotrauką, todėl prie ligoninės, kur jis buvo gydomas, iškart prasidėjo piketai, o pačios ligoninės personalas netgi atsisakė jį gydyti. Skubos tvarka generolas buvo pervežtas į Karinį medicinos centrą Vašingtone.
Bėdos nesibaigė - vos atvežtas į JAV, kelių politinių grupuočių jis buvo apkaltintas kuo papuola, įskaitant ir karo nusikaltimais, kelis kartus iš eilės buvo rengiamas jo veiklos tyrimas JAV kongrese, bet taip ir neradus jokių įrodymų dėl bet kokios neteisėtos veiklos, jis kaskart buvo išteisinamas.
Dalinai pasitaisęs (tiesa, dėl Australijos medikų neveiklumo praradęs vieną koją), generolas vėl grįžo į Vietnamą, kur toliau vadovavo policijai bei bandė gerinti socialinę padėtį, susilaukdamas vis didesnio gyventojų palaikymo kovoje prieš Vietkongą, sėkmingai organizuodamas vietnamiečių pasipriešinimo būrius.
Nors po nesėkmingo Teto puolimo, kurio metu ir buvo padaryta garsioji nuotrauka, Šiaurės Vietnamo armija kritiškai susilpnėjo, dėl JAV prasidėjusių antikarinių nuotaikų, per kelerius metus kariniai veiksmai buvo sumažinti iki minimumo, Jungtinėms Valstijoms faktiškai atsisakant pergalės. Pasitraukus JAV daliniams, generolas Nguyen Ngoc Loan buvo priverstas bėgti iš Vietnamo, ilgainiui vėl persikeldamas į JAV.
Jam grįžus, tęsėsi pakartotiniai bandymai jį kaltinti karo nusikaltimais, kurie kaskart buvo pripažįstami išsigalvotais, tačiau kuriam laikui Nguyen Ngoc Loan sugebėjo pasislėpti nuo publikos - persikėlęs į Virdžinijos valstiją, jis atidarė visai sėkmingą nedidukę piceriją. Deja, 1991 metais antikariniai aktyvistai jį vėl atrado ir pradėjo rengti jo picerijoje pogromus. 1998 buvęs generolas mirė nuo vėžio.
Nuotrauką padaręs Eddie Adams vėliau pasakė: "Generolas nužudė Vietkongietį; Aš nužudžiau gererolą savo fotoaparatu. Dabar fotonuotraukos yra galingiausas ginklas pasaulyje. Žmonės tiki jomis, bet nuotraukos meluoja, netgi be retušavimų". ("The general killed the Viet Cong; I killed the general with my camera. Still photographs are the most powerful weapon in the world. People believe them, but photographs do lie, even without manipulation.")
O apie patį Nguen Ngoc Loan, jam mirus, Eddie Adams pasisakė taip: "Šis vyrukas buvo didvyris. Amerika turėtų verkti. Aš negaliu žiūrėti, kaip jis mirė, žmonėms nieko apie jį nežinant". ("The guy was a hero. America should be crying. I just hate to see him go this way, without people knowing anything about him.")
Pats Eddie Adams kartą prisipažino, kad jį iki šiol persekioja jo padarytas darbas, kiekviena proga jis bandydavo pasisakyti spaudoje apie tai, kad nuotraukoje yra ne tai, kas žmonėms atrodo. Praėjus keliems metams po garsiosios nuotraukos, Eddie Adams rizikavo savo gyvybe, darydamas seriją nuotraukų apie tai, kaip 48 Vietnamo pabėgėliai bando valtimi perplaukti į Tailandą, kurio pareigūnai išmeta juos atgal į jūrą. Visais įmanomais kanalais išplatinęs šias nuotraukas, Eddie Adams pasiekė to, kad JAV leido imigruoti 200 tūkstančių vietnamiečių. Eddie Adams vėliau teigė, kad jis tai padarė, bandydamas išpirkti savo kaltę prieš Nguen Ngoc Loan.
|