Gerbiamas maestro ir tapytojas Mikalojus Konstantinas Ciurlionis.Patinka jis man .Tiesa,gal labiau kaip tapytojas nei kompozitorius..Nuosirdziai zaviuosi jo ciklu ''Zodiakas'',taip pat ''Pasaulio sutverimas'' ir ''Laidotuviu simfonija''..
Ciurlionio darbuose nuolatos jauciu Lietuva-tokia gryna,artima,amzina..

Su muzika kiek sudėtingiau, bet aptarsime ir tai, pasirodys, kas nera taip sudėtinga.Reikia tik žinoti kūrinio sudedamas dalis, girdėti ją. Sustosim ir prie nuostabių Čiurlionio laiškų. Man mažai teko tokių skaityti, pagarba, meilė moteriai, jos dievinimas..

Na, skubu prie jūros Čia matau Čiurlionio gyvenimo peripetijas.

Kai kurie Čiurlionio paveikslai sudaro ciklus.Žinant, kad jis ir kompozitorius, tai tapyboje ir muzikoje jo mąstysena negalėjo neturėti vieningų principų.Visi Čiurlionio paveikslai muzikalūs.Tik įsižiūrėkime atidžiau..Atkriepsiu jūsų dėmesį į triptiką "Jūros sonata" , kuris labai artimas jo simfoninei poemai "Jūra".

Interpretuoju:

Mirga, tvyksi, plakasi į kranto kopas jūros bangos, putotomis keteromis lyg žemčiūgų karoliais ar gintaro lašais pasipuošusios.Plaukia žuvys, skrenda balta žuvėdra.Galingas ir gražus Baltijos žaismas(Allegro,1dalis).

Jūros gelmė paslaptinga(Andante,2dalis),priglaudusi nuskendusius laivelius, apgriuvusius rūmus, iš kurių spindi blausi šviesa.O rūpestinga gelmių ranka kelia aukštyn laivelį į gyvenimą, į šviesą, sklindančią iš jūros paviršiuje rymančių dviejų laivų.

Bet jūra, kaip žmogaus gyvenimas, permaininga.Virš jos susitelkė audros debesys, susiūbavo vandenys, pakilo milžiniška banga(Finale,3 dalis).Gal ji pagriebs trapius laivelius, nublokš juos į jūros platybes, gal, užgriuvusi savo grėsmingu svoriu, palaidos gelmėse, o gal jie, žmogaus rankų kūriniai, atlaikys stichijos įtūžį.
Pažiūrėkit, šiame paveiksle vandenų purslai vienas su kitu susilieja, sudarydami raides MKČ, Čiurlionio inicialus.
Čiurlionis niekada paveikslų nepasirašinėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad šis triptikas jam labai svarbus, turintis autobiografinių bruožų, pagilinantis vaizdo psichologiškumą, sonatos, kaip žmogaus gyvenimo dramos, prasmę.
Šie paveikslai nežiūrimi po vieną- jie vienas kitą papildo..

negaliu sakyt kad jo darbai man nepatinka bet negaliu sakyt kad ir patinka

Keli biografijos elementai. Jie kai ką padeda suprast M.K.Č. kūryboje...

„...Mikalojus konstantinas Čiurlionis buvo vidutinio ūgio, stipraus sudėjimo Plaukai tankūs, papurę, ne per daug šviesūs, auksinio atspalvio, dailiai puošė jo galvą.Jo akys buvo pilkai žalsvos, išraiškingos, žvilgsnis tiesus, gilus ir reikšmingas. Antakiai gana tankūs ir šiek tiek pasidavę į priekį.Kakta aukšta tarp akių, perkirsta dviem vertikaliom raukšlelėm; jos kartais visai nebūdavo pastebimos, o kartais darydavosi gilesnės.Oda buvo lygios gelsvos spalvos ( iš motinos paveldėta).Pagal to maeto paprotį brolis augino ūsus - jie buvo gelsvi ir gana reti. Judesiai energingi,eisena tvirta ir grakšti.Brolis turėjo gana plačias,visados šiltas, švelnias, bet nervingas rankas.“ Jautrumas- jo gyvenimo palydovas.

1889- 1892 metais mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje. Čia 1889m Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pateko į vieno didžiausių to meto muzikos mėgėjų ir mecenatų Mykolo Oginskio orkestro mokyklą.Šioje mokykloje jis mokėsi pūsti fleita, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo. Kaip Mikalojus Konstantinas jautėsi važiuodamas į Plungę ir kaip jis pritapo prie naujos aplinkos ? „ M.K.Čiurlionis ruošėsi važiuoti į Plungę - į kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikos mokyklą. Daug liūdesio ir kančios išgyveno jautrus, prie tėviškės ir šeimos prisirišęs berniukas. Plungėje artimesnės draugystės neužmezgė nei su vienu mokiniu.Triukšmas ir priverstinis bendravimas jį vargino ir didino savųjų pasiilgimą.Iš nostalgijos Čiurlionio sveikata visai pairo, ir globėjas išsiuntė keliems mėnesiams namo.Pasitaisęs ir pailsėjęs jis vėl grįžo į Plungę.

Berniuką labai traukė dvaro orkestras, kuriame jis retkarčiais dalyvaudavo, bet galėdavo klausytis repeticijų ir mokytis. Didžiausią įspūdį berniukui paliko koncertinės išvykos į Palangą, kuriose jis jau dalyvavo kaip orkestrantas - grojo fleita.Ten pirmą kartą iš seno žvejo išgirdo legendas apie Jūratę, Birutę, klausėsi žemaitiškų dainų ir jas užrašinėdavo.Tačiau labiausiai berniuką domino orkestras.Atsisėdęs studijavo kiekvieną instrumentą ir partitūras.Jam tada atrodė, kad partitūta - didelis laukas, kuriame susitinka draugai ir gražiai kalbasi arba vaikščioja kas sau - tai susieidami, tai išsiskirdami.Bet kartais tie draugai susišiaušią pradeda peštis ir šaukia į pagalbą vis naujus draugus.Tada kyla audra, muštynės, kol vėl visi susitaiko ir pasikalbėję išsiskirsto.

Čiurlionis buvo labai prisirišęs prie senojo Oginskio.Oginskis buvo geras ir teisingas žmogus, jį gerbė ir mylėjo visas orkestras.“ Savo darbštumu ir gabumais Čiurlionis patraukė mecenato dėmesį, pelnė jo palankumą, ir M.Oginskis pasiuntė jį mokytis į Varšuvos konservatoriją. Paskyrė 13 rub. stipendiją.Varšuvos konservatorijoje (1894 - 1899 ) Čiurlionis studijavo fortepijoną , prof.A.Sigetinskio klasėje, kompoziciją - prof.Z.Noskovskio klasėje, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. “Iš pradžių konservatorijoje jis mokėsi skambinti fortepijonu, bet gana greitai, negalėdamas atsispirti aistringam norui mokytis kopozicijos teorijos, pradėjo mažiau skirti dėmesio fortepijonui, o daugiau kurti savąją muziką.“ Būdamas konservatorijoje daug ir kūrybingai dirbo,per paskutinius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą...

Į Plungę M. K. Čiurlionis po to dar ne kartą buvo sugrįžęs, taip pat ir po kunigaikščio mirties. Ilgesniam laikui jį čia atvedė meilė iš Plungės apylinkių (Kulių) kilusiai Sofijai Kymantaitei. Sofijos dėdė Vincentas Janulaitis buvo Plungės klebonas. Pas jį Sofija dažnai lankydavosi. 1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, atvykęs į Plungę, M. K. Čiurlionis intensyviai dirbdavo: grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kartu su Sofija nuvažiavęs į Astreikių lanką, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje.

M.K.Č.sveikata blogėja.Jau Peterburgo periodu (buvo toks laikas, kai gyveno Peterburge) namiškiai gaudavo laiškus, kad Kastukas blogai jaučiasi, kad jam reikia poilsio, ramybės.Gydytojai liepia keisti aplinką, išvažiuoti, kur ligonis gerai jaustųsi..Grįžta namo, į Druskininkus.Po laikino pagerėjimo atsėlino ir pablogėjimas. Teko išvežti ligonį į Varšuvą, o iš ten į Pustelniko nervų ligoninę, kur 1911m. balandžio 10 dieną mirė . Kažkur skaičiau, kad nuo pamišimo.Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Rėmiausi interneto medžiaga, J.Čiurlionytės atsiminimais apie M.K.Čiurlionį, tuo, ką žinau pati iš skaitytos įvairios literatūros.

Laukinei patikę Zodiako ženklai, Laidotuvių simfonija

Na, ir Pasaulio sutverimas, is 13 dalių..

O čia Irmos eilių paveikslai..
Panas.Perkūnas.
Vienas jau yra iš Jūros simfonijos..

Irmut, ar daugiau nebėra eilių apie paveikslus?

Yra labai daug ale kažkaip nepagaunu tos tetos, o be jos nelabai gražu dėti, nors, aš gi jų nesisavinu, parašau kad tai jos. Įdėsiu dar