cia sitie tiko?

Tiko, ir visai gražūs..
Va tas patiko:

Nerimą visą širdies,

Visą liūdesį, sumaištį

Gluosniui lanksčiam atiduok.

Saunuole,gebene

-

Vasaros naktis.
Nuo debesio ant debesies
Sokineja menuo.

Ranko Takakuva

Pagaliau...pusiau atostogos!!! Visi tarnybiniai romanai į šoną – patraukė ant poezijos.Tokios...rimtos, o ne tep sau...hmmm, kad ant širdies kompresą užsidėjus reikėtų sėdėti.
Iškart griebiu už Justino Marcinkevičiaus. Skaitau jo ,,Carmina minora“ ir kraipau galvą: kas čia per lietuviškasis haiku variantas...???

dar šoka vasara
matau ją nuogą
bet jau toli
neseksuali

užmiesty
pasitinka ruduo
apstoja iš visų pusių
pokalbis rimtas

ketinau pasakyt
prakalbą žiemai
nušvilpė

pirmas šiltas lietus
atrodo tiesiai
į širdį
sužaliuos gal

pražydusioj pievoj
prisėdo mirtis
ėmė pint sau vainiką
et mergiūkštė

P.s. Lieku patenkinta savo pasirinkimu, nors tai ir ne haiku

aciu as domiuosi tokia poezima man patinka

Newa, čia, sakykim, haiku pagal lietuvį..
"carmina minora" - viena iš knygų, kurių nepalieku ramybėje..

Aistros apimta
Lakstingala gieda narvely..
Narvelio nemato.

Taigi Tan

Sodina ryžius.
Aplink kiek užmatai plyti
Pėdos žmonių
...

Erškėtrožės…
Atviroj jūroj toli
Dabarties ateitis
...

Tarp tūkstančio
Rūpesčių – pirmieji
Vaiko dantukai
...

Vynuogėm gardžiuojuos.
Lyg tarčiau žodį –
Vieną… Kitą…
...

Krinta sniegas…
Tolsta pamažu kasdienybės
Pasaulis
...

Dangaus
Pirmapradė mėlynė…
Iš žmonos obuolį vilioju

NAKAMURA KUSATAO