Brigin.lt http://www.brigin.lt/forumas/ |
|
Poezija http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=38&t=1719 |
Puslapis 10 iš 12 |
Autorių: | asha [ 2007 Gegužė 14, 13:34 ] |
Pranešimo tema: | |
Geros eilės..Išvis žodis apie anuos įvykius, įdėtas į poeto lūpas, skamba labai raiškiai, įtikinamiau, nei istorinė knyga..ne faktine, bet jausmine prasme.. 30 tūkstančių užmigusių amžiams pabus, pamatys savo kraujo upes. Pakels savo šaltus vokus, pažvelgs į bėgančias dienas ir vėl amžiams užmigs.. Čia trumpai nesupratusiems,kas gražiausia..iš šio eilėraščio..Jis tikrai gražus.. |
Autorių: | tractor [ 2007 Gegužė 14, 14:21 ] |
Pranešimo tema: | |
Šitą eilėraštį 1943 metais parašė 14-metis berniukas iš Čekijos, kalėjęs Osvencime. Apie jį žinoma tik iš užrašų, kuriuos paliko viena iš Osvencimo lagerio kalinių - Hana Posseltova-Ledererova. Žinoma, kad Ganušas Gachenburgas buvo tapęs visuotinai pripažintu lagerio poetu, kurį daugelis lageryje buvusių inteligentų vertino, kaip vieną didžiausių poezijos genijų. Jo eilėraščius atmintinai mokydavosi ir deklamuodavo kaliniai. Deja, iš kalinių nei vieno neliko gyvo, o šis eilėraštis - vos ne vienintelis išlikęs jaunojo poeto kūrinys. |
Autorių: | Jonas [ 2007 Gegužė 15, 06:30 ] |
Pranešimo tema: | |
Talentingas berniukas parašė eilutes, žinodamas, kas jo laukia. Kaip anksti subręsdavo vaikai tokiose vietose.., susitaikę su mirties laukimu. Gaila, kad tiek eilių tepasiekė mus. |
Autorių: | asha [ 2007 Gegužė 15, 10:48 ] |
Pranešimo tema: | |
Dar vienos verstos eilės. Mane kažkuom užkabino.. Skundas Mums neduota būtis. Tik srautas mes, Per formas tekantis. Dienos, nakties Ar katedros užpildom mes ertmes Ir vėl srovenam, trokšdami būties. Iš formos formon - vis be atvangos, Ir niekur nėr namų, nei laimės, nei kančios, Mums niekur duona varpoj nelinguos, Visur mes kelyje, visur svečiuos. Mes žaislas dievo rankoj. Nežinia, Ką jis sumanys. Molis mes tylus: Nei juokias jis, nei verkia ir delne Vis permaigomas krosnim nepaklius. Ak, būti išdegtiems! Sustingt, sustoti! Tas ilgesys net virpulį mums kelia. Bet atvangos nėra, ir niekada į stotį Nenuveda mus begalinis kelias. Hermanas Hesė |
Autorių: | lape [ 2007 Liepa 25, 13:09 ] |
Pranešimo tema: | |
Miglos namai upėje skęsta kiauras mėnuo nejuda miškas tuščia paklydusi vilko pėda ieško senų miglos namų svyruoja valtys į patvinusią pievą brenda atbulas tiltas lyja vysta vėjo žolė apsiklojau supuvusia tvora nubaustas prisiminimų grimztu į molį šakotu debesiu pradūriau čerpių stogą alsuoju mėlynais toliais vaivorykščių sapnais pavargau kurti pernykščių lapų laužus patvoriuose medžioti tuščius butelius snaigėms rišti raganų šluotas niekas nesiūlo skristi kažkur į kosmosą į tolimas žvaigždes nuo seno švarko nukračiau duonos trupinius žuvies skeletą aprengiau saugiu skafandru geriu alų laužau duoną draugauju su varnomis /ALGIMANTAS LYVA/ |
Autorių: | Laukine [ 2007 Rugpjūtis 4, 13:30 ] |
Pranešimo tema: | |
* * * ''Yra vietu,kur protas mirsta,kad gimtu tiesa.''A.Camus Yra vaizdu, kuriu niekada nepamatys aptemusios mano akys, todel visada liksiu uzdarytas kulturoje, ikalintas jos reiksmiu lauke ir isgrynintu formu nelaisveje, yra vietu,kur mirsta protas, bet manyje jis niekada nemirs, todel manyje negims tiesa, ja galesiu perskaityti vien knygose, uzsifruota begalinemis zenklu kombinacijomis ir jau ismokusia sleptis po kulturos kaukemis, tokia tiesa nesipyksta su protu ir yra panasi i minkstame fotely geriama kapucino kava, ji nedidina kentejimo ir nepadeda suprasti (sita suprato Albertas Camus), koks tankus ir priesiskas gali buti pasaulis, koks svetimas ir mums nepaklustantis yra akmuo, kaip galingai gamta gali mus neigti.. Sitos kalvos, sitas dangaus svelnumas, sitie medziu konturai akimoju gali prarasti iliuzine prasme, Primityvus pasaulio priesiskumas zengiantis musu link per tukstantmecius (apie ji irgi rase Albertas Camus) kulturos formose tampa romus lyg aukoti vedamas avinelis, lyg zmogaus ranku sukulturintas vynmedis arba kaip begalinemis zenklu kombinacijomis uzsifruota svetima tiesa, protas turi mirti, virsti pakeles akmeniu, medziu, beganciu pasitikti seiminiko garsiai lojanciu sunimi, balta lyg sniegas dzeno isminciaus meditacija, protas turi mirti, kad vel gimtu tiesa, kad primityvus pasaulio priesiskumas vel brautusi i mano vidu, o as buciau laisvas ji priimti arba neigti. A.VALENTA |
Autorių: | asha [ 2007 Rugsėjis 7, 21:21 ] |
Pranešimo tema: | |
Kraštietis, pažįstamas , filologas ir žurnalistas , puikus žmogus,Augenijus Zabitis išleido poezijos knygą "Tau ir man", kurioje sutalpino (iš abiejų galų skaitoma) žemaitiškus ir lietuviškus eilėraščius. Skubu pasidalyti, šiuo metu juos skaitau.. Parinkau vieną iš labiausiai patikusių.. Būtis kaip tylos valanda Tik dvidešimt meilės akimirkų, Pablai Neruda, Ir bučiniu šaltu viena Nevilties valanda Pareina per nykstantį laiką Iš rudenio grūdo Tamsiu negalėjimu būt želmenėlių banda. Būtis kaip tylos valanda, Algimantai Mackau. Ir garso sekundėje Šalto vitražo dėmė Baltai aprengti angelai Ir mes- kaip šešėliai iš paskos Tamsiu negalėjimu būt prie žymėtos versmės. Diena- begalinis tikėjimas, Poli Gogenai. Vienatvės sala vakare atiduoda spalvas. Šiauriu negalėjimu Žemėje mes negyvenam Ir veidrodžių miestuose kraunam Balasto krūvas. Mirtis kaip buvimo prasmė, Ekleziastai. Iš niekur į niekur Takelį pabarstom melu, Nes ieškome laimės:nebežinoti, Nebesuprasti, Kad garsiai prabilti į tylą- Taip pat banalu... O žemaitiški- tai išvis nuostabūs!!! |
Autorių: | asha [ 2007 Rugsėjis 9, 11:16 ] |
Pranešimo tema: | |
Ir žemaitiškai Esmę, manau, pavyks suprasti.. Mafijuozė pakūta Puondievali, atėtuolink pekla! Ėkrėtau ė šuda lig pat kakla... Ka nevėrtiuo smaluo so puoneles, Nuruopuosio ė bažnyčė keles. Paaukuosio! Vėskou atėdousio Ė spakaine užpečkie kukousio. Puodievali, atėtuolink pekla! Ėkrėtau ė šuda lig pat kakla... |
Puslapis 10 iš 12 | Visos datos yra UTC + 2 valandos |
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |