einu
zinau
atsimerkiu
kas ryta
kad
eiciau
zinociau
vakare
uzsimerkciau
taip
juodu
ant
balto
sapnais
ant
budrumo
kartojant
negriztamai
pasiklysta esme..

Agne Biliunaite

KURGI,DRAUGE, MAN TAVĘS IESKOTI?


-Kurgi, drauge, man tavęs ieskoti?..
Ko juodas toks rūbas nakties?..
Mėnulis pareiti dar kelią parodys-
Sušilkim nuo vyno arba prie ugnies.

-Dabar aš keleivis
Tylos ir tamsos,
Šešėlis, kurs bėga
Iš jūsų paskos...

-Kurgi, drauge, man tavęs ieskoti?
Ko liūdnas toks balsas širdies?
Žvaigždelės pareiti dar kelią parodys-
Sušilkim nuo vyno arba prie ugnies.

-Dabar aš keleivis
Tylos ir tamsos,
Šešėlis, kurs bėga
Iš jūsų paskos...

-Kurgi, drauge, man tavęs ieškoti?
Kas ranką man draugo išties?
Gimtinė pareiti dar kelią parodys-
Sušilkim nuo vyno arba prie ugnies.

-Dabar aš keleivis
Tylos ir tamsos,
Šešėlis, kurs bėga
Iš jūsų paskos...


Juozas Jankauskas

Mano biciulis sias eiles paskyre mirusiam savo draugui , irgi poetui ir tautodailininkui , Vaclovui Pociui...Skaudziai isgyveno netekti.

as ta,kur degina tiltus
vaikysteje vis niurkdoma i neapykanta-
tik paziurek,
kas is manes isaugo.

mergaite su degtukais
ant Brazuoles kranto.

as ta,kur degina tiltus
is nuobodulio
arba kai nesimiega

vis zybcioju sutemus
kaip Aleksandrijos stebuklas

nors danguje vargu ar rasciau giminiu

sapnams apie tave nurodau
teisinga trajektorija

ne,ne

as taves visai nesapnuoju
tik nubudus
stebiuosi,
kad taves cia
ne kvapo..

Evelina Bonard

Nuo meilės niekur nepabėgsi



Nuo meilės niekur nepabėgsi,

Jinai tave visur pavys.

Ją lyg perkūniją ar giesmę,

Lyg potvynį girdėsi vis.



Nuo jos drebės po kojom žemė.

Ji kaip vulkanas prasiverš.

Ir tu jos prigimtį neramią

Pajusi skaudžiai ant savęs.



Virš debesų pakilsi - saulė

Tau meilę būtinai primins.

Ir požemio tyliam pasauly

Ji iš tamsos kalbėti ims.



Dar tau vaidenas žalias krantas,

Kur meilės nėr... O aš juokiuos...

Širdis - tas meilės diversantas -

Sekios tave be atvangos...

(A.Baltakis)

Labai megstu A.Baltakio eiles..

ir..as...

Aš netikėsiu...

Aš netikėsiu, niekuo – apkalbom, šmeižtais...
Aš netikėsiu tavo stichiškais maištais,
Savu pykčiu, akimirkos dvejonėmis
Ir gyvuliškomis vidunakčio svajonėmis...

Nepatikėsiu net atomazga bloga,
Kaip netikiu aš neišgydoma liga.
Ne tik fantazija – aš netikėsiu faktais,
Lyg būčiau kurčias visiškai ir aklas.

Kas žema, netikėsiu tuo... Už tai
Tikėsiu paukščiais, lekiančiais aukštai.
Aš netikėsiu vienadienėmis ramunėmis.
Tikėsiu ąžuolais... Ir tai – tik jų viršūnėmis.

Tikėsiu saule, amžinai prašvintančia.
Tikėsiu sėkla, į arimą krintančia.
Tikėsiu vandeniu. Tikėsiu ugnimi.
Vadinas, visados tikėsiu tavimi...

A.Baltakis

grazios jo eiles...ect