Pirstu galiukais ieinu i kambari....Pajuntu dregme po kojomis,saltas vejo gusis padvelkia man i veida....Sirdis plaka vis greiciau nesuprasdama kas vyksta....Jauciu kaip imu virpeti is baimes....Einu per kambary nesizvalgydama,ziuredama tik priesais....Matau siena....Ant jos juodus konturus....Jie siurpinantys...vejas plaiksto man plaukus,kojos slampa..jauciu kaip man salta...prieinu prie sienos..konturas ant sienos man primena sakas..ziedus ant ju..pasuku galva i kaire..Tai obelis mano kieme ir pravertas langas....Lyja.

Romansai nepasiekiamajai

III

Jumis žaviuos,
Bučiuoju jūsų ranką,
Kaip sniegas baltą ir kaip sniegas vėsią,
Žaviuos jumis,
Iš nežinios atėjusia
Ir į mane pažvelgusia staiga,
Žaviuos jumis
Ir jūsų baltą ranką
Paliečiu švelniai lūpom,
Nes žinau,
Kad mano lūpos niekad jūsų vardo
Neištars.

Antanas Drilinga

Kažkuo primena A.Puškino eiles ,.o laikmečiai skirtingi...
Riteriškumas ir pagarba mylimai moteriai..Kuklumas ir nedrąsa..
Žavu..

asha,dekui uz Macerni ..

-

Retorinis

Nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo Tau keistai
apie gyvenima mastai
kada kiti tiesiog
gyvena---

Gintaras Gutauskas

Laukine, galvojau,..kad tau nebereikia:(((
Tesim toliau...gerai?

Kaip gyveni?

Gerai,sakau,gerai.
Issimiegojau.
Nieko nesapnavau.
Atsikeliau savo noru.
Paziurejau i veidrodi.
Nepamaciau nieko neiprasto.
Prisiminiau viena kita zmogu.
Vieno kito neprisiminiau.
Nuvaliau trupinius nuo stalo.
Radau razina.
Atidariau langa.
Karta jauciausi laiminga.
Du kartus nelaiminga.
Tris kartus niekaip nesijauciau.
Karta pagalvojau apie gyvenimo prasme.
Du kartus apie beprasmybe.
Tris kartus nieko nepagalvojau.
Kosejau.
Nieko neskaudejo.
Nieko netruko.
Niekam nerupejau.
Ziurejau zinias.
Perkirpo juostele.
Dave interviu.
Bombardavo.
Nuskendo du vaikai ir automobilis
(atskirai).
Apie automobili pasakojo ilgiau
Nei apie vaikus.
Dirstelejau i kiema.
Dirstelejau i pinigine.
Zvilgtelejau i praeiti.
Sudeliojau prisiminimus.
Pasidziaugiau atradimais.
Apzvelgiau ivykius.
Apmasciau konteksta.
Ivertinau objekta.
Suradau sasajas.
Issiaiskinau priezastis.
Pagerbiau tylos minute mirusius.
Atsidusau del mylimo.
Pagalvojau apie motina.
Persirengiau.
Gerai,sakau,gerai..

jau mineta anksciau Daiva Cepkauskaite

...

Ir paukščiai pluksnomis vos liečia dangų

ten buvo tik užuomina į tą skaidrumą
į graudų švilpesį kurį palieka giedras vėjas
kurio lig šiol ei nebuvai girdėjęs
kai mūsų tokios lengvos švelnios rankos
nubraukia nuo vokų nakties sunkumą
ir rodos net šermukšnis rengias skristi
jo ilgos išsidriekę šakos rangos
ir tarsi galvos glaudžias debesys nejaukūs
tarytum lūpos liestų tavo plaukus
ir jų banguoto spindesio bučiuot nedrįstų

ir paukščiai plunksnomis vos leičia dangų
/A.A.Jonynas/

Amzinas laikas teka
Laidais kaip elektra
Laidais teka laikas
Kuris saugo amzina erdve

Tu esi sena
Poliarine lape
Mano pedsakus tundroj
Uzsluojanti

Juodas sniegas
Baltos anglys
Sidabriniai pelenai

Tai pasaulis kurio
Spalvu nemoka ivardyti
Mano kalba
Bega lape pabegiais
O begiu rudys skamba
Tarsi isakymas

Kompaso saltas magnetas
Rodo i zemes gelmes
Apastalu ekspedicija
Nusileidzia i tamsa

Tu esi sena
Poliarine lape
Tu klaidas istaisai
Tu kaip druska
Zvaigzdes nuo dangaus nulaizai
Mano amzinai siaures
Dienai..

A.A.Jonynas ''Poliarine lape''

Laukine

Nėra delčios išganymo nei nuodėmės
Pamišęs laikas krūpčioja sukaitęs
Nebylią žemę šnekina šunėkas
Jinai tylėjimo egzaminą išlaiko
Yra tik ši diena ir drugnas vėjas
Sriubos lėkštė atšalusi nepaliesta
Yra toks gražutis vaiko piešinėlis
Vėl jaučiama kasdienė ramuma
Kai nuo paveikslo tyliai leidžias voras
Liksmai dainuoja virdulys
Netikras žiedas ilgesy kartojas
Iš lėto sukas žemės rutulys
Arčiau į saulę į rasotą žolę
Nes judame vis klupdami
Sugrįš atgal išėję mūsų
Svarbiausia pasilikt su viltimi

/L.Stebule "Pavasarėja"/