Baisingas dalykas tose šautinėse žaizdose - visoki parako anglių likučiai ir šiaip smirdalai, lemiantys infekcinį užkratą (nu atrodo, kad jau tas turėjo seniai pasireikšti kokiu nors pūliavimu). Nesmagumas tame, kad tų brudų pasilieka ne tik žaizdos paviršiuje, bet ir giliai viduje, tada, net ir užgijus odai, gangrena prasideda iš vidaus. WW2 laikais kildavo daug gangrenų, tai tada reikėdavo ką nors amputuoti (nupjauti).

Dar gi reikia daboti, kad kulipka nebūtų užnuodyta, tada jau šakės! Kituose šaltiniuose aptinkame sidabrines irgi gintarines kulkas aprašytas, katromis visoki niekadėjai būdavo šaunami, tai jeigu žmogus dar gyvas ir neturi jokio užkrato, tai reiškia, kad gyvens iki kito pašovimo ar dar ilgiau. O, kad "kulka nepamėmė", tai dar ir ženklas iš dangaus, kad tas žmogus gali būti labai doras ir net šventas. Bet tai, anaip tol, nereiškia, kad nuo kulkos išsisukęs, nepamirsi iš nuobodulio ar nuo peilio!