Jau rimtai, kaip Vikingas sako, belenką darykit, čemeryčiom tepkit, plikai skuskit, žibalu ir benzinu tepkit, bile tik ne dichlofosais. Nes nuo tokio dichlofosinio gydymo tikrai ne vienas vaikas į ligoninę pakliuvo, o gal ir numirė. Liaudies medikai, BL!@T.

VISIEMS ŽINOT: fosforo organiniai junginiai (dichlofosas, tiofosas, karbofosas ir gyvas galas kitų chemikalų nuo vabzdžių) yra mirtinai pavojingi, labai artimi cheminiams ginklams, tokiems kaip tabūnas, zomanas, zarinas (o ir sukurti tose pačiose laboratorijose, kaip šalutinis cheminio ginklo kūrimo produktas). Visi šie junginiai ypatingai gerai įsisavinami per odą. Visi šie fosforo organiniai junginiai kaupiasi organizme, nepasišalindami mėnesiais, o apsinuodijimo simptomai neretai išryškėja tik po kelių dienų ar net savaičių. Pasekmės: paralyžius, totaliniai nervų sistemos pažeidimai, aklumas, sunkesniais atvejais - mirtis. Po sunkių apsinuodijimų šiais junginiais visada išlieka liekamieji reiškiniai, besitęsiantys mėnesius ar net metus, atsirandantys dėl nervų sistemos pažeidimo, pradedant nuolatiniu rankų drebėjimu ir baigiant daliniu ar pilnu paralyžiumi, aklumu ir pan..

Kelis kart "saugiai" pavartoję prieš vaiką dichlofosą, po kelių dienų galite rasti jį nepasikeliantį ir aklą ar suparaližuotą visam gyvenimui. Arba mirusį.


O dėl čemeryčių vandens - padeda ir nuo glindų jis, tik reik juo sutepus, galvos neplaut bent kelioliką minučių, kad gerai įsigertų. Žinoma, nauji preparatai žymiai efektyvesni ir patartinesni, o čemeryčių vanduo labiau tiktų ne nuo utėlių, o tokiems plinkantiems, kaip aš

Nu jo, tractor. Mes kalbėjom, ką darė, o ne ką reikia daryti.
Įsivaizduoji, kad mūsų mamos iš proto ėjo, vaikams aptekus tokiais gyviais, tai ne dabar- numoja ranka , sėdi ir laukia kažko..
Viena- apsikrėsti utėlėmis buvo baisiausia gėda, nes buvo nuomonė, kad tai nešvaros ženklas(kas yra ir dabar).
Kita-tai mamos ėmė to, kad tik greičiau atsikratyt "kvartirantais"..ir išvengti masinio šeimos apsikrėtimo.tai jos eina juk bataljonais.

Pridėsiu- naikino utėles ir specialiu vaistinėje tam skirtu gyvsidabrio tepalu.Jo, manau, yra ir dabar.
Tarp kitko, tractor , visi vaistai turi paralyžiuojančių ir nuodijančių medžiagų, kitaip utėlės nedvės.
Kaip ten buvo, taip, bet mamos tikrai buvo rūpestingesnės.
Šiandien pasirinkimas yra didesnis, vaistinėse gausi beleko, tik reikia paprašyti..O ir vėl ta gėda..kamuoja ne vieną, sutikit.

Taip, dichlofosas šiandien- kvailystė, nusikaltimas prieš vaiką, esant alternatyviems vaistams- kas tinka musei, nereikia taikyti utėlei.

Va, parašiau ir aš rašinėlį, t.y. atlikau namų darbus.Paskaitymui, kam tikrai rūpi utėlių problema.

***

“Faktai nieko gero nežada”, - teigia Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro vedėja Giedrė Aleksienė. Anot jos, užsikrėtimo utėlėmis atvejų daugėja, 2007 metais prognozuojamas dar didesnis jų skaičius.
Daugiausiai užsikrėtimo atvejų įregistruota nuo 1997 iki 1999 metų - tūkstantis piliečių. Po metų sergamumas ženkliai sumažėjo. “Dėl to, kad jau septinti metai mokyklose nebevykdomi profilaktiniai patikrinimai,” - sako G.Aleksienė. Anksčiau nuo rugsėjo pirmosios medikų personalas kartu su Visuomenės sveikatos centro gydytojais reguliariai tikrindavo vaikų galvas. Jų metu būdavo randama nemažai utėlėmis užsikrėtusių moksleivių. Kai pasikeitė teisinė bazė, patikrinimai nebeatliekami.
G.Aleksienės teigimu, jau šių metų sausio mėnesį užregistruota penkiasdešimt užsikrėtimo utėlėmis atvejų. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras jau gavo 9 registruotus tėvų skundus dėl utėlių plitimo ir grėsmės užsikrėsti jų atžaloms vaikų kolektyvuose.

Čemeryčių vanduo, irgi šiais laikais jau atgyvenęs vaistas nuo utėlių. Vaistinėse galima rasti žymiai efektyvesnių priemonių. "Tik reikia vaistininkui išdrįsti pasakyti, kokia liga sergate. Nes tai iš tikrųjų liga.
Beje, utėles visiškai sunaikinti galima ne tik medicininėmis priemonėmis. Norint išnaikinti utėles reikia nemažai pastangų: virinti patalynę, skalbti ir lyginti visus drabužius, į kuriuos galėjo perlipti šie gyvūnėliai", - teigė epidemiologė.
Utėlės gali būti labai sunkių užkrečiamųjų ligų sukėlėjos ir platintojos. Pavyzdžiui, utėlės žmogų gali užkrėsti dėmėtąja, grįžtamąja šiltinėmis. Lietuvoje jau senokai nenustatyta šių ligų. Tačiau, jeigu bent vienas, ypač asocialus žmogus, susirgtų šiltine ir turėtų utėlių, liga paplistų.
Niekas nėra apdraustas nuo to, jog nepasimaišys, neatkeliaus į Lietuvą koks nors šiltine sergantis ligonis, o utėlės ligai plisti tik padės.
Vat ko labai bijojo mūsų mamos, dėmėtosios šiltinės, nes jos žinojo, kas tai yra.
Galvos utėlėtumui gydyti vartojami insekticidiškai veikiantys šampūnai bei losjonai. Tai permetrino 0,5-1 proc. ir benzil-benzoato 20 proc. emulsija. Benzil-benzoatas sunaikina ne tik utėles, bet ir glindas. Jos iššukuojamos tankiomis šukomis, prieš tai perplovus galvą silpnu acto tirpalu. Actas ištirpina chitininę medžiagą, todėl glindos geriau pasišalina. Šukuoti su actu reikia keletą dienų iš eilės.
Galvines utėles galima naikinti ir žibalo bei aliejaus mišiniu. Juo reikia suvilgyti galvos plaukus, apdengti vaškiniu popieriumi ir gerai aprišti skarele kelioms valandoms. Po to išplauti galvą karštu vandeniu su muilu ir iššukuoti suvilgant šukas actu.
Jei yra gaktos utėlėtumas, taip pat naudojama 20 proc. benzil-benzoato emulsija, 0,5 proc. permetrino tirpalas, kuris neskiestas įtrinamas į gaktos plaukus, palaukiama kol nudžius, paskui nuplaunama.
Turint drabužinių utėlių, svarbu dažnai maudytis bei keisti baltinius. Drabužius reikia dezinfekuoti. Rankšluosčiai, lovos baltiniai, apatiniai drabužiai turi būti virinami, o viršutiniai – lyginami karštu lygintuvu. Drabužinės utėlės gali badauti iki 6 savaičių, o žūva žemesnėje nei 12 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Svarbu išvengti pakartotinės infekcijos, todėl reikia gydyti ir kontaktinius asmenis. Naudotis tik savo higienos reikmenimis (šukomis, plaukų šepečiais, segtukais).

*
Be to, yra toks losjonas NITTYFOR(60ML), yra ir specialūs šampūnai, kurie veikia taip pat efektyviai, kaip kadaise žibalas+aliejus.

Mes daugiau kalbame apie galvos utėles.
Yra informacijos, kad vaikai serga ir pakirkšnutėmis, utėlėmis, kurios įsikuria gaktos srityje, antakiuose, pažastyse. Nenuostabu, nes yra vaikų, kurie lytinį gyvenimą pradeda nuo 12 metų ir anksčiau.
Tai kankina ir nemažai vyrų ir moterų.Tinka tas pats NITTYFOR. ir griežta patalynės priežiūra, individalių daiktų turėjimas.

P.S.Šiuo metu, šiandien , vaikus kamuoja ne tik utėlės, bet ir blusos, niežai, spalinės irgi.

P.P.S. Girdėjau, kad Čemeryčių vandens nebegalima gauti.Ar tai tiesa?Tai buvo rusiškas vaistas, paskui atsirado su lietuvišku pavadinimu.Jis realiai tinka plaukų stiprinimui..

Taigi va- utėlės namuose yra toks siaubas, dar didesnis, nei visa šeimyna išguldyta gripo!

Gal turguje dar galima gauti?

Asha, baisu ar nebaisu, nereik tų mamyčių teisinti - dichlofoso naudojimas nuo utėlių - pagal pavojingumą vaiko sveikatai ir gyvybei yra maždaug tas pats, kas ir utėlių naikinimas, galvą plikant žarijomis. Ir negalvok, kad aš perdedu. Apie tavo įsivaizdavimą, kad "visi vaistai turi nervus paralyžuojančių medžiagų", tai atleisk, nekomentuosiu, tiesiog patariu peržiūrėti savo šitokią nuomonę. Ir beje, tavo minėti gyvsidabrio preparatai, kurie, kiek žinau, utėlių naikinimui nustoti naudoti dar sovietiniais laikais, yra daugybę kartų mažiau pavojingi, nei dichlofosas.

O šiaip, jei mokykloje pastebite utėlėtų vaikų, derėtų nieku gyvu neslėpti to, kaip kad dabar dažnai daroma, o kuo greičiau kreiptis į epidemiologus ir skelbti apie tai viešai, nes paprastais pavienių tėvų ispėjimais utėlių neišnaikinsit: esant dideliam apsikrėtusių vaikų skaičiui, nuolat bus bent vienas kitas neišsigydęs nešiotojas, nuo kurio apsikrėtinės dar sveiki vaikai, t.y., pedikuliozės išnaikinimas bus sunkiai įmanomas, nepriklausomai nuo pastangų. Reikia tik suvokti, kad šiuo metu utėlės jau nėra vargingų šeimų problema - net ir tokios šeimos dažniausiai turi pakankamas sanitarines sąlygas. Labai dažnai utėlėtumu serga labai gerai gyvenančių, socialių šeimų vaikai, jų atveju riziką smarkiai padidina tai, kad tvarkingi tėvai sunkiai gali patikėti, kad jų vaikas turi utėlių ir dėl to neretai priemonių imasi vėliau, į medikus dažnai išvis nesikreipia.

Ir tarp kitko, čemeryčių vandens yra vaistinėse, kažkokia lietuviška firma gamina.

Berods aš aiškinau, kad tai BUVO ir patariau to nenaudoti, pabrėždama juodai.Jei sovietiniais metais nebuvo iš ko pasirinkt, rinkosi, tai, ką galėjo gauti.Nei aš sveikinu, nei teisinu mamas, savosios tai nesmerkčiau, jei man būtų tai padariusi tada, niekas tais metais ir neaiškino, iš ko susideda būtent dichlofosas.
Tai lygiai tas pats, kad ir tu valgei duoną, užkrėstą dustu, kuriuo buvo purškiami javų laukai ir niekas nesigilino, kokias medžiagas šiandien nešiojame savyje.

Dar kartą pakartoju- nenaudokite dichlofoso, kreipkitės į vaistines, gausit tinkamų vaistų..




Jei kalbame apie vaistus nuo utėlių, tai kaip manai, kaip jos gauna galą?
Kalbu ne apie visus vaistus, taikomus žmonių gydymui nuo įvairių ligų, bet konkrečiai apie utėlių vaistus-nuodus.
Bendrai, koks skirtumas, kaip jos dvesia, svarbu, kad jų nebūtų.


Nors nuodingų ir kenksmingų medžiagų vaistuose kitoms ligoms gydyti yra- todėl jie ir dozuojami.

Na, dėl Čemeričių vandens ko nežinau, tai nežinau..Neteko domėtis.


Red, vaistų išvis nepatariu pirkti turguose. Tai pavojinga.

Asha, poveikio vabzdžių organizmui būdų yra labai įvairių, ir fosforo organiniai junginiai (nervus paralyžuojančios medžiagos) - tai tik viena iš insekticidų grupių. O dėl dusto - žinok, geriau jau valgyt dustu pabarstytą duoną, nei dichlofosu utėles naikint, dusto nuodingumas šimtus kartų mažesnis.

O šiaip, bene efektyviausi iš modernių insekticidų - tai oksiduojantys organiniai junginiai, pamėgdžiojantys natūralius organinius peroksidus, esančius ramunėse - žmonėms ar šiaip stuburiniams nekenkia iš viso, tuo tarpu vabzdžiams - baisiau už dustą, dichlofosą ir kitus junginius kartu sudėjus (ar žinai, kad ramunėmis galvą plauti liaudies medicina dar ir dėl utėlių pataria, o ir tarakonus anomis naikinti siūlo?). Aišku, aš ramunėmis utėlių naikinti nepatarčiau - tų vabzdžius užmušančių medžiagų mūsiškėse yra pernelyg mažai, kad tai būtų efektyvu, nebent kur kaukazinių ramunių atrastum.

B. Sruoga "Dievų miške" anuos parazitus vadino švelniai - "palšieji dievo sutvėrimai"

Labai švelniai, Populistas,..tai buvo patys ištikimiausi "klypatų"..draugai..
Ir turėjo, ir dingti niekur negalėjo..Išpurtydavo ir vėl su nedideliu palengvėjimu...iki sekančio papurtymo..

O štai tarakonai ...Dar viena baisa- pabaisa..Tie tai jau kaimenėmis eina ir labai sunku jais atsikratyti.