|
Na, pablevyzgosiu ir aš tada apie dietas. Va tokių jumi neprofesionalių gandų:
Maisto produktų kalorijos skaičiuojamos, nustatant, kiek maistas išskiria energijos, oksiduodamasis. Tačiau šiuose skaičiavimuose neįmanoma atsižvelgti į tai, kiek tos energijos sunaudojama pašalinėms reikmėms, tokioms, kaip tų maisto produktų perdirbimas į lipidus (liaudiškai - lašinius), raumenis ar šiaip organizmui pritaikytą energiją.
Vieninteliai lengvai perdirbami produktai - tai angliavandeniai (kruopos, miltai, cukrus, duona, bulvės, krakmolas ir pan.) - dauguma jų energijos panaudojama tikslingai. Visgi ir su angliavandeniais ne taip viskas paprasta: pvz., krakmolui skaidyti energijos reikia šiek tiek daugiau, nei cukrui, todėl, atrodytų, nuo cukraus tunkama būtų greičiausiai. Praktikoje - viskas priešingai: cukrus momentaliai suvirškinamas, dėl to padidėja gliukozės kiekis kraujyje ir žmogus jau po minutės tampa sotus. Taigi, kartą per valandą valgydami po saldainį, galite net ir suliesėti.
Gyvūninės kilmės riebalai, kol pavirsta energija ar tais pačiais nusėdančiais lipidais, reikalauja labai daug perdirbimo, tokio, kad beveik visos jų kalorijos susinaudoja jiems patiems perdirbt. Rezultatas paprastas: jei maitinsitės vien lašiniais ir daržovėmis, bet nevalgysite angliavandenių, būsite liesi, kaip silkės.
Šiek tiek kitaip veikia augaliniai riebalai - aliejus: jis organizme į energiją perdirbamas sunkiau (atkreipkite dėmesį - jei maistas ne su taukais, o su aliejumi, sotumo jausmas kartais nekyla net visiškai apsirijus), kita vertus, sunkiau perdirbamas ir į lipidus, todėl tunkama nuo aliejaus mažiau. Netiesioginis blogas aliejaus efektas - sotumo jausmo trūkumas, dėl kurio kartu susinaudoja perteklius angliavandenių.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, riebalų įsisavinimo išimtį sudaro hidrinti riebalai - chemijos pramonės produktas, plačiausiai žinomas, kaip margarinas, paskutiniu metu Lietuvoje dar platinamas, kaip "sviesto mišinys" (tas pats margarinas, tik su keliais procentais natūralaus sviesto). Neseniai paaiškėjo, kad tie hidrinti riebalai organizme į energiją perdirbami labai sunkiai, išvis beveik neįsisavinami, tuo pat metu į lašinius - žymiai lengviau.
Baltymai (mėsa, žuvis, etc.) - tai energijos šaltinis, prastesnis už angliavandenius, bet, kaip manoma, geresnis už riebalus. Baltymai ypatingi tuo, kad jie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga (beje, gyvūninės kilmės riebalai - irgi būtini ląstelių sienelėms susidaryti). Į energiją baltymai virsta nesunkiai, tačiau per gana ilgą laiką, todėl vieną kartą gerai užvalgius mėsos, sotumo jausmas išliks visai dienai. Kita vertus, į lašinius baltymai iš principo nepersidirba, todėl, kiek jūs mėsos bevalgytumėt, augs nebent raumenys ir jungiamasis audinys, bet ne lašiniai.
Atskirai apie daržoves ir vaisius: tarp jų nemaža tokių, kurios turi daug krakmolo, tačiau praktiškai visos daržovės ir vaisiai neturi jokių riebalų, kurie bent teoriškai gali virsti lašiniais, be to - jos visos turi daug ląstelienos (celiuliozės), kuri gerokai stabdo jų suvirškinimą, kartu - gerina žarnyno peristaltiką, paskatindamos nepilną maisto įsisavinimą. Rezultatas toks: net jei valgysite krakmolingiausias daržoves ar vaisius, pvz., bananus ir bulves, niekaip nesustorėsite. Su viena sąlyga: kad valgysite žalius. Verdant ar kepant, ląsteliena suardoma, dalis krakmolo perdirbama į dar lengviau įsisavinamus junginius, kartu kardinaliai padidėja angliavandenių koncentracija, taigi, tas stebuklingas nekaloringumo efektas dingsta.
Taigi, kokias galima padaryti išvadas, nuo ko storėjama, nuo ko - nelabai, o nuo ko - baisiausiai? Mano prisirankiotomis žiniomis, didžiausias lašinių augintojas - tai visoks margarinas, kurio pilna hamburgeriuose, daugumoje parduotuvinių pyragėlių ir sausainių. Šis produktas dažniausiai vartojamas su angliavandeniais (miltais ir pan.), todėl organizmas energijai panaudoja būtent tuos angliavandenius, o margariną sutaupo, paversdamas lašiniais. Taigi, nevalgykite margarino, hamburgerių, parduotuvinių sausainių ir pigiausių saldainių. Norite saldumynų - valgykite gerą šokoladą ir naminius sausainius, keptus vien su tikru sviestu.
Antras lašinių generatorius - tai visokios košės su aliejumi. Jos angliavandenių turi daug, o sotumo jausmo neduoda. Žmonės košes valgo, valgo, valgo ir neprisivalgo, kol apsiryja. Rezultatas - milžiniškas energijos perteklius ir alkio sukeltos kančios. Jei norite sočios košės, nuo kurios netuktumėte - dėkite į ją paprasčiausius kiaulienos taukus. Avių lajus irgi tiks. Valgysite kiek tik norite, o būsite liesi, kaip čiukčiai.
Kas nei kenkia svoriui, nei padeda - tai, mano manymu, visokios daržovės, vaisiai ir šokoladas bei geri šokoladiniai saldainiai (snickers ir pan. į tokių tarpą nepakliūna dėl margarino ir pan. hidrintų riebalų). Dar nesu matęs žmogaus, kuris nuolat valgytų šokoladą ir būtų storas. O daržovių ir vaisių - tai išvis gi nepavalgysi.
O ką siūlyčiau valgyti norintiems suliesėti - tai mėsą. Na, jei mėgstate - tai ir žuvį. Bet geriau - mėsą. Daug mėsos. Idealu, jei ir be bulvių, ir be košių, nors, jei mėsos patiekale bus apie pusę, tai ir tos bulvės ar košės niekuo nepakenks. Jei norite greitai atsirandančio sotumo jausmo - mėsą kepkite ne ant aliejaus, o ant pilnaverčių kiaulienos taukų. Kuo daugiau valgysite mėsos, tuo liesesni būsite. O kadangi į riebalus mėsa iš principo nepersidirba, tai būsite liesi net jei apsirydinėsite tris kartus per dieną.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
pliam 2 savaites vandenuku dariau, kol prie maisto adaptavausi. Pas amerikoną viskas nuliesinta, nors jie vistiek kalorijų prisirenka ir storesni už Lietuvius.
) Rieboka:))))
