Mano mintys apie pasiruošimą:
Na ką pradžioje pasirengimo lietuviai atrodė prastai, ypač pirmose rungtynėse prieš švedus. Tikėjomės triuškinančios pergalės, tačiau išvydome pralaimėjimą. Antrajame mače su Latvija, lietuviai parodė, jog lengvai nepasiduos. Nors latviai pirmavo didžiąją rungtynių dalį, tačiau Lietuvai pavyko persverti rezultatą savo naudai, bet vėlgi likus 3 skundėms iki rungtynių pabaigos fortūnas nusisuko nuo Lietuvos ir atšokus kamuoliui tiesiai latviui į rankas, jis meta kamuolį iš trijų taškų zonos ir metimas pasiekia tikslą 84:83 - Latvijos pergalė. Kituose mačuose jau žaidimas panašėjo ir gerėjo komandos susižaidimas. Mačas su Ispanija parodė Lietuvai, kur yra jų spragos tiek gynyboje, tiek puolime. Jos buvo tikrai nepaliktos užmirštyje, tuo buvo galima įsitikinti mače su Graikija, kur Lietuva tik 4 kėlinį nusileido savo varžovas ir pralaimėjo, nors dominavo didžiąją rungtynių dalį. Mačai su Italija ir Slovėnija parodė, jog Lietuva ištaisė savo spragas gynyboje, tačiu vis dar buvo žaidybinio broko. Pergalės buvo daugiau nei 10 taškų skirtumu - pagirtina. Paskutinis mačas Vilniuje, prieš vietos Lietuvos Rytą. Atrodė, jog Lietuva turėtų nušluoti su tokia sudėti Lietuvos vicečempionus, tačiau utik 4 kėlinį sugebėjo palaužti Lietuvos Ryto krepšininkus. Rytas turi tikrai puikius pirkinius ir tai mes matėme. Jie priešinosi beveik iki rungtynių pabaigos. Taigi paskutinis Rimanto Kaukėno dėjimas aidint sirenai. Rezultatas 77:70, pergalė Lietuvos rankose.
Taigi išlydime Lietuvą į Europos čempionatą kupini nežinios ir baimės... Žiūrėsim kaip seksis žaisti pirmąjį mačą Ispanijoje su Turkijos rinktine. Tikimės revanšo.