Š.Marčiulionis: "Daugiau kaklaraiščių neliesiu!"


Kadangi aistros, susijusios su incidentu, kilusiu tarp vienos ryškiausių krepšinio žvaigždžių, kada nors žibėjusių Lietuvos ir Europos krepšinyje, bei skandalingai pagarsėjusio veikėjo Šabtajaus Kalmanovičiaus per Lietuvos krepšinio 85 metų gimtadienio iškilmes, toliau kurstomos ir įgauna pasaulinio skambėjimo garsą, "Respublikos" žurnalistas Ferdinandas Kauzonas šnekina vieną incidento dalyvių Šarūną Marčiulionį.

- Gal pabandykime atgaivinti pačią konflikto situaciją. Kas skaityta, girdėta, yra viena, o kaip visa tai atrodė konflikto dalyvio akimis ir atmintimi remiantis? Iš ko čia ta bomba sprogo?

- Paprasčiausiai buvo Lietuvos krepšinio 85 metų jubiliejus. Buvau pakviestas tik ką grįžęs iš kelionės. Iš karto tiesiai į Kauną nuvažiavau ir labai maloniai sėdėjau. Sėdėjau tarp garbingų olimpiečių: Kazys Petkevičius, Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas... Jūratė Daktaraitė, Angelė Rupšienė... Pasisveikinom su visais dalyvaujančiais. Buvo visi tie svečiai: Silakopulas, Zanovinas, .... Kosta Ilemas, FIBA prezidentas. Ir prie to paties stalo, kur turėjo sėdėt Lietuvos prezidentas... Buvo trys stalai priekyje: olimpiečiai, t. y., mes, paskui stalas, būtent, FIBA svečių, asociacijos vadovas, olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas ir Departamento vadovas. Ir trečias stalas... Brazauskas, finansų ministras ir kiti svečiai... Ir kėdės buvo kaip tik su mumis nugara į nugarą, mačiau, kad yra Kalmanovičius, ir jis kaip tik sėdėjo ten, kur turėjo sėdėt Lietuvos prezidentas.

- O iš kur jūs žinot, kad jis ten turėjo sėdėt?

- Taigi priekinis stalas, prie svečių... Pagrindinis stalas. Aš pamačiau Kalmanovičių. Sėdi žmogus - tegu sėdi. Tenai ant scenos pradeda sveikinti... Vytautas Kernagis... Labai nustebo vedėjas, kas čia vyksta, kada pradėjo atsistojęs vienas plot.

- Tai ką, Šabtajus Kalmanovičius ėmėsi iniciatyvos vadovauti paradui?

- Paprasčiausiai, savo laisva maniera, kaip ir visur, pabandė, sakykim, ten vadovaut. Pasirodyt. Atsistojęs vienas plojo. Aš paprasčiausiai mečiau repliką prie mūsų stalo, kad jisai gali ir į uodegą įlįsti be muilo. Ir tuo tas dalykas užsibaigė. Atsisveikinau ir... jau išeinant, girdžiu, ateina Kalmanovičius, ir jau jis man sako ne repliką, apdėjo... Įžeidė, paprasčiausiai...

- Kaip įžeidė?

- Vyriškai vadinkim įžeidė. Tai aš paprasčiausiai... Paprasčiausiai prie jo arčiau priėjau - tu čia man sakei, aš tau sakiau, tas anas... Tada aš "pataisiau jam kaklaraištį". Paskui jis dar mane vijosi prie lauko durų, prie išėjimo durų, ir tada aš pasakiau, kad "tau žyde, prie mūsų, krepšininkų, - ne vieta". Tai jeigu kažkas tai kažkaip kitaip suprato, buvo išvartyta, tai aš tikrai atsiprašau žydų tautos, kas išversta yra, kad šitai adresuota tam žmogui, kuris yra ir Lietuvos, ir nemanau, kad tai yra įžeidimas. Manau, kad tai yra vyriška kalba, kuri turi...

- Vadinasi, jeigu žydą pavadinus žydu, manoma, kad tai įžeidimas, tuomet aš atsiprašau?

- Taip. Jeigu taip, aš atsiprašau. Jeigu žydą pavadini žydu. Tai yra asmeninis konfliktas, kuris nieko neturi bendra nei su bendruomene, nei su tauta, pasauline tauta, ir aš turiu ir savo struktūroje dirbančių daug žydų, ir amžiną atilsį, Aleksandras Gomelskis, su kuriuo mes puikiai sugyvenome, žydas, ir Valstijoje esu labai daug bendravęs su tos tautos atstovais, ir visą laiką rasdavau bendrą kalbą. Gomelskis visą laiką skiepijo, kad nėra jokių tautų, kalbėkite visi, kad visi vienas kitą suprastume.

- O šiaip jau toks vyriškas noras buvo ne vien kaklaraištį pataisyt?

- Na, aš... Manau, kad aš tokiose situacijose pakankamai galiu save laikyti savo rankose.

- O jo įsižeidimo priežastis buvo tik ši, ar būta kažkokių dalykų ir anksčiau? Ar jis buvo išgėręs - kas paskatino "taškytis"?

- Tai jo toksai būdas yra, aš manau, paprasčiausiai jis taip elgiasi visur renginiuose. Aš dar niekur niekada nemačiau, kad komandos šeimininkai sėdėtų ant atsarginių suolelio pirmoje eilėje, kaip kad buvo su Šabtajumi per "Žalgirio" varžybas, kuomet jis buvo Sabonio klubo bendrasavininkis.

- O kokie Jūsų santykiai su žydais?

- Normalūs.

- Michailas, pavyzdžiui, Levinas, yra garsaus fotografo sūnus, tai mes kartu jau dirbam penkiolika metų. Jis ir formuotojas, ir vairuotojas, ir metraštininkas. Kiekvieną dieną bendraujam. Visam pasauly turiu draugų žydų. Tas pats Deividas Sternas ir NBA yra visa priekinė linija. Bet niekad nėra jokio išskyrimo.

- O kaip pačiam šovė į galvą pavadinti žydu? Ar jis girdėjo kaip jūs sakėte, ar jam kas nors perpasakojo?

- Ne, aš jam sakiau. Liudininkai yra garbūs ponai ir Olimpinio komiteto prezidentas, ir Raslanas. Išeidinėjome kartu.

- Tai gal mes taip ir sakykim: jeigu aš būčiau pagalvojęs, kad pavadindamas Kalmanovičių žydu, aš įžeisiu visą Lietuvos žydų bendruomenę, aš niekada tai sakęs nebūčiau. O jeigu tuo įžeidžiau, aš labai atsiprašau. O jeigu netrukus išgirstume, kad tokia fraze įžeidžiau ir viso pasaulio žydus, aš iš anksto atsiprašau ir jų.

- Puiku. Sutinku. Nei jis manęs atsiprašė, nei aš jo turiu atsiprašyt. Jeigu dabar vyrai turi kalbėti per laikraščius, tai kas darysis iš to pasaulio. Tai jeigu vyriškai pasikalbėt negalim.

Š.Kalmanovičius: „Tegul Š.Marčiulionis išsiblaivo ir atsiprašo“

Žydų kilmės verslininkas Šabtajus Kalmanovičius nori, kad buvęs garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis viešai atsiprašytų už apsistumdymą bei keiksmažodžių krušą jo atžvilgiu Lietuvos krepšinio jubiliejaus šventėje.

Dviejų garsių krepšinio pasaulio žmonių – sporto legendos Š.Marčiulionio ir verslininko Š.Kalmanovičiaus – konfliktas per Lietuvos krepšinio 85 metų jubiliejų Kaune įgauna vis didesnį pagreitį.

Įžeistas verslininkas be užuolankų Š.Marčiulionį vadina girtuokliu ir nori, kad šis jo atsiprašytų už kabinėjimąsi ir kandžias replikas, laidytas renginyje.

Tuo tarpu Š.Marčiulionis šalies dienraščiams teigia, kad jubiliejuje jį paprasčiausiai išmušė iš pusiausvyros nuolatinis Š.Kalmanovičiaus vadovavimas vakarui ir jo pabaigoje įvykęs vyriškas pokalbis – paties žydo kaltė.

Tokioms Šaro incidento interpretacijoms prieštarauja Š.Kalmanovičius. Jis tikina, kad buvusį vieną geriausių Lietuvos krepšininkų iš pusiausvyros išvedė per didelis alkoholio kiekis bei senos nuoskaudos.

„Per Lietuvos krepšinio minėjimo šventę aš kelis kartus atsistojau ir plojau žmonėms, kurie gavo valstybinius apdovanojimus už šalies krepšinio garsinimą. Esu taip išauklėtas, jog nusipelniusius žmones būtina pagerbti atsistojus. O jei mano kultūra nepatiko Š.Marčiulioniui, tai jau jo problema ir šiam reikėtų susimąstyti, ką jis daro ir kiek geria“, – L.T. dienraščiui vakar sakė Maskvoje gyvenantis verslininkas.

Pasiūlė bučiuoti šikną

Balandžio mėnesio viduryje Kaune surengtoje Lietuvos krepšinio 85 metų sukakties šventėje dalyvavo pagrindiniai šalies krepšiniui nusipelnę žmonės, tarp kurių buvo ne tik Lietuvos piliečiai.

Mūsų šalies krepšinio federacija už nuopelnus šiai sporto šakai įteikė apdovanojimus kai kuriems vakaro svečiams, o į apdovanotųjų gretas pateko ir Š.Kalmanovičius, kurio dalyvavimas minėjime ne juokais papiktino pagrindinį žydo oponentą Š.Marčiulionį. Ištaikęs progą Šaras su verslininku persimetė keliais žodžiais, po kurių dviejų vyrų neapykanta dar padidėjo.

– Š.Marčiulionis viename iš interviu teigė, kad Jūs buvote nevertas dalyvauti balandžio viduryje vykusiame Lietuvos krepšinio 85 metų minėjime. Jūsų manymu, kodėl privalėjote būti renginyje?

– Mane pakvietė krepšinio federacija, paskui dar gavau laišką, kad būsiu apdovanotas už svarų indėlį plėtojant Lietuvos vyrų ir moterų krepšinį. Tarkim, Kaune esančiame viešbutyje „Daniela“ vyrų ir moterų nacionalinės komandos stovyklų metu gyvena nemokamai, Vilniaus TEO ekipai ne kartą esu padėjęs formuojant komandą ir taip toliau.

Būtų buvę negražu, jei aš būčiau ignoravęs Lietuvos krepšinio federacijos kvietimą, todėl nesuprantu, kokią teisę turi Š.Marčiulionis spręsti, kas turi renginyje dalyvauti, o kas ne. Jis kaip ir aš gavo tokį patį kvietimą ir atvyko į renginį. Vadinasi, abu atvykome lygiomis teisėmis.

– Tačiau baigiantis minėjimui Š.Marčiulionis priėjo prie jūsų ir kažką pasakė. Po jo žodžių abu nutarėte pasikalbėti vyriškai. Kodėl?

– Minėjimui artėjant į pabaigą, Šaras ne kartą praėjo pro staliuką, prie kurio sėdėjau. Kartą žingsniuodamas pro šalį krepšininkas nesusilaikė ir mestelėjo repliką dėl mano reakcijos į organizacijos „FIBA-Europe“ prezidentui George’ui Vassilakopoului įteiktą apdovanojimą – plojimą atsistojus.

Šaras man mestelėjo, kad iki visiškos laimės man trūksta tik „pabučiuoti G.Vassilakopoului į šikną“. Toks jo elgesys ne juokais mane įsiutino ir aš, be abejo, turėjau atsikirsti Šarui.

– Kalbama, kad Jūs daug prisidėjote prie dabartinio prezidento G.Vassilakopoulo pergalės „FIBA-Europe“ rinkimuose. Ar gali būti, kad dėl to Šaras pyksta ant jūsų?

– Jeigu Šabtajaus net arti nebūtų buvę, G.Vassilakopoulas vis tiek 99 procentais būtų laimėjęs prezidento postą. Geriausiu atveju aš galėčiau į jo pusę palenkti Rusijos ir Ukrainos krepšinio federacijas. Tokį žingsnį gal kaip nors ir galėčiau įgyvendinti, tačiau įtikinti kitų Europos šalių krepšinio federacijas, kad palaikytų graiką, – ne mano jėgoms...

– Tai kodėl Šaras Jus užsipuolė?

– Žydų Toroje rašoma, kad žmogų galima apibūdinti pagal tris – „Kiso“, „Kaso“ ir „Koso“ – žodžių sąvokas. „Kiso“ reiškia pinigus ir viską, kas su jais susiję, „Kaso“ – žmogaus pyktį, o „Koso“ apibūdina žmogaus potraukį į svaigiuosius gėrimus. Š.Marčiulionio atveju susikaupė dvi K sąvokos – „Kaso“ ir „Koso“.

Šaras vis dar yra piktas ant manęs, kad nelaimėjo „FIBA-Europe“ prezidento posto, ir tuo apkaltino mane. Didžiausia problema ta, kad Šarui neužtenka savigarbos pripažinti, jog jis pats pralaimėjo prezidento rinkimus. Daug lengviau apkaltinti Š.Kalmanovičių sąmokslu ir dar pabrėžti, kad tik žydai taip sugeba padaryti.

Į šventę skrido kartu

Viešai apsižodžiavę ir apsistumdę žymūs vyrai išsiaiškinti tarpusavio santykius galėjo krepšinio jubiliejaus minėjimo išvakarėse. Abu oponentai į Lietuvos krepšinio minėjimą skrido iš Rusijos sostinės Maskvos tuo pačiu lėktuvu ir sėdėjo verslo klasėje, tačiau antipatijos pūlinys prasiveržė tik jubiliejuje.

– Tarp Jūsų ir Š.Marčiulionio jau senokai perbėgusi juoda katė. Ar manėte, kad nesutarimai taip ašt­riai iškils į paviršių būtent Kaune?

– Juokingiausia, kad dieną prieš mes kartu su juo iš Maskvos skridome į tą renginį. Biznio klasėje iš trijų ten buvusių keleivių du buvome mes. Na, pasisveikinome su juo, ir tiek. Jis turėjo puikią progą pasakyti viską, ką galvoja apie mane, lėktuve, tačiau nepratarė nė žodžio.

Krepšinio jubiliejaus minėjime Šaras tiesiog prisigėrė ir puolė mane, nes stengiausi pagerbti visus už Lietuvos krepšinio plėtrą ir garsinimą apdovanojamus žmones.

– Ar ketinate taikytis su Š.Marčiulioniu?

– Aš jo neįžeidžiau ir, kaip priklauso, pirmas rankos netiesiu. Man pakaktų ir viešo Š.Marčiulionio atsiprašymo. Tegu jis atsiprašo manęs, kai bus negirtas. Gali ir netiesiogiai. Svarbu, kad prisipažintų klydęs...

Šiandien Maskvos centre Šabtajus Kalmanovičius buvo nušautas.

Gaila žmogaus, Jis buvo tikras krepšinio mylėtojas. Kažkada ir Žalgirį į aukštumas atvedė, o va dabar klubo svetainėje nieko net neužsimenama. Gal dėl to, kad dabartinis klubo savininkas buvo jo priešas. Kaip ten buvo taip bet bent žinutę parašyti galėtų, tas nepuošia klubo.
Žiaurus vaizdas, vat tau ir šarvuots automobilis. Baisiais laikais gyvename, buvau stipriai sukrėsta kai išgirdau šiandien šitą naujieną...

sharvuoti automobiliai nebent nuo pistoleto kulku gali apsaugot ... na bet buvo mafijoznikas tai kaip ir dar labai ilgai nugyveno sakychiau ....

Rusija yra Rusija, pasirodo šaudyta buvo iš specialaus ginklo skirto šarvuotiems automobiliams įveikti

Profesionalų darbas, kažin ar kas ką ir ras.