Kiek pažystu tą graiką kurio tas restoranas, ale kažkaip nesiryžtu žmogui papasakoti ar tiesiog pakviesti normaliems pietums ir duot paragaut ir duprast klas tas yra tikras šašlyliukas

tęsiame pokalbį apie maistą:
Vienas LR pareigūnas 90 metais vešėjo oficialių vizitu USA. Jis labai skaniai moka gaminti. Buvo kviestiniai pietūs restorane. Jo paklausė, kokį kepsnį norės valgyti: pusiau keptą, ar labai keptą (aš ir dabar nesuprantu ką tai reiškia). Tas sakė nori normalaus kepsnio, anie nesuprato. Pagaliau atnešė ir tokį ir tokį. Vienas pusiau žalias, kitas - jau angliukas. Tada jis pasiprašė į virtuve, kad pačiam leistų. Amerikonam aiškų buvo pramoga, kažkokie "laukiniai" lietuviai cirką toj rodys. Kai jis atnešė kepsnius, jie buvo "apšalę", pagalvojo, kad jis koks virėjas.

Balvonai, taip būna apie steikus, jie būna "pusiau kepti" - su krauju ir "labai kepti" - perkepti. Tačiau iškepti gerą steiką yra pakankamai sudėtinga, todėl nenuostabu, kad vienas galėjo gautis pusžalis, o kitas - apdegęs.

Taip tas yra, kai užsisakai kepsnį vadinamąjį steiką, tavęs klausia, kaip nori kad jį keptų: Iškeptų pilnai net paskrusintų, vidutiniškai, ar tokį pusžalį gautum. Čia ne dėl to kad žmogus Hanibalas. Jei kepsnys tikrai iš aukščiausios rūšies mėsos, ir užsisakysi jį galutinai apskrudintą, tu nepajausi jokio skonio, kadangi jis bus sausas ir neskanus (nors tai pagal skonį), jei imsi vos vos pakeptą gausi kepsnį su kraujuku, daugelis žmonių mėgsta tokį, bet mėsa būna išmarinuota, tad irgi jau ten visai žalios nevalgai. Nu, o per vidurį tai per vidurį. Vadinamieji steikai labai jau priklauso nuo virėjo, jei virėjas geras, jei tikras profesionalas ir jei mėsą gerą naudoja, išeisi iš restorano tikrai patenkintas. Kas liečia kitų šalių virtuves, tai koks ten bebūtų restoranas, Graikiškas, Itališkas, ar Prancūziškas, jei nenori, kad vien Tavo šalies gyventojai valgytų jame turi būti steikų, turi būti visko, ką valgo Amerikiečiai. Sakyčiau turi būti Hamburgerių, bet žinau nemažai, kuriuose jų nėra.

Cia siandien tokia mintis kilo... vaziuojant prisiminus Irmos duota situacija.

Atrodo turtinga salis (Amerika), atrodo turtinga vietove (atleisk Irma, ieskot tingiu, mintinai pamirsau), o zmones tokie neturtingi - truksta brangiausio turto, laiko, elementariems, taciau butiniems darbams (papietauti).

P.s. Irma, prasau neisizeisti, cia ne tau asmeniskai, cia siaip noras mintimis pasidalint.

Ir aš noriu mintimis pasidalinti:
Amerikonai gyvena, kad dirbti - europiečiai dirba, kad gyventi.

Bet kas, ko gi man įsižeisdinėti. Amerikoje dažnai kalbama šita tema, pasakysiu ne savo nuomonę. Sako už tai ir turime, kad dirbame daug. Bet iš tikrūjų taip kaip Lietuvoje nesamonė su švenčių gražinimu (manau perlenkta lazda,) tai čia su darbu. Iš tiesų atostogos per metus 2 savaitės tikrai labai mažai, įpatingai mums emigrantams, kai norisi į Lietuvą parvažiuoti. Sumoki pusantro tūkstančio vien už bilietą, o tos 2 savaitės labai greitai pralekia.
Tas laiko neturėjimas gal su žmogaus godumu susijęs. Įpatingai mes Lietuviai vis norime daugiau. Čia gali sau leisti viską, bet tam reikia aišku turėti pinigų, vat ir draskosi žmonės, kad mašiną nusipirkti, kad namą pasistatyti ir šiaip, kad kuo geriau įsikurti. Daugybė amerikiečių visą gyvenimą prasinuomoja butus, važinėja su puvėsiais, nes dirba iki 3 valandos ir atsipūtę, bet užėją pas kokį Lietuvaitį stebisi, kaip jis per 5 gyvenimo metus Amerikoje sugebėjo tiek pasiekti...

Mano draugė, grįžusi iš Amerikos, buvo lakoniška - „visi jie ten pamišę dėl pinigų ir psichoanalitikų"
Irma, laikykis!