Atvirukai ÄŒatai Forumas Piguva Pipedija PoPo blogai

Dabar yra 2018 Gruodis 15, 11:13

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 14 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorių Žinutė
 Pranešimo tema: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 29, 03:43 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Liepa 19, 01:54
Pranešimai: 6101
Miestas: Kaimas prie Atlanto
Taigi ir vėl sugrįžtu atgal. Aną temą labai puolė visoki nevidonai, tai gal prie šitos mažiau lys. DAr keletas vaizdelių iš Amerikos gyvenimo:

JAV Senatas planuoja pažaboti kreditinių kortelių kompanijų savivalę


Turbūt daugelis iš mūsų vienaip ar kitaip esame nukentėję nuo kreditinių kortelių kompanijų. Galbūt kažkam be priežasties buvo pakeltas paskolos procentas, kažkam sąskaitoje atsirado visiškai nesuprantami nauji mokesčiai, arba viena kompanija pasidalijo su kita privačia jūsų finansine informacija. Skambiname, piktinamės, gaištame laiką, galiausiai pralaimime, tačiau giliai širdyje dažnas tikime, jog reikėjo mums tik gerai pasistengti ir teisybė greičiausiai būtų surasta. Nepasistengus ir sumokėjus reikalaujamus pinigus, kartais save apkaltiname dėl tingumo ir nusprendžiame, jog „kvailą ir bažnyčioj muša“. Kam yra tekę būti panašioje situacijoje, tas turbūt labai nustebs sužinojęs, kad neverta net ir stengtis ieškoti teisybės - pasirodo, JAV „teisybės“ finansinių institucijų bei klientų santykiuose paprasčiausiai nėra. T.y., neveikia joks įstatymas, reglamentuojantis bankų elgesį klientų atžvilgiu. Kaip keistai tai beskambėtų XXI amžiuje ir demokratijos šalimi save vadinančiose JAV, tačiau tai yra faktas, padedantis bankams iš gyventojų ištraukti papildomus milijardus dolerių.


Pastaruosius 20 metų JAV įstatymai, reguliuojantys kreditinių kompanijų santykius su klientais, nesikeitė. Bankai su klientais galėdavo elgtis taip, kaip nori. Padėtis šioje srityje jau labai seniai reikalavo reformų. Tačiau, atrodo, tik dabar atsirado viltis, kad tos reformos gali būti realiai įgyvendintos. Praėjusių metų gruodžio pradžioje Senato poskyris, vadovaujamas senatoriaus Carl Levin (D-MI), ėmėsi tyrimo, norėdamas surinkti kuo daugiau faktų apie nederamą kreditinių kortelių kompanijų politiką savo klientų atžvilgiu. Tuo tikslu į Senatą duoti parodymus buvo netgi kviečiami nuo kreditinių kompanijų elgesio nukentėję gyventojai.

Floridos gyventoja Bonnie Rushing pasakoja visada laiku mokėdavusi kreditinių kortelių mokesčius ir, jos žodžiais tariant, niekada gyvenime nėra pavėlavusi. Atrodė, moteriai nerimauti nėra dėl ko. Tačiau praėjusių metų balandžio mėnesį ji pastebėjo, kad nei iš šio nei iš to jos kreditinės kortelės paskolos procentas patrigubėjo – pakilo nuo 7,9 iki 23. Tai B. Rushing labai papiktino.

Kai posėdyje dalyvavusio „Bank of America“ prezidento Kenneth D. Lewis buvo paprašyta paaiškinti, kaip galėjo taip atsitikti, kad pavyzdingam klientui buvo pakeltas paskolos procentas ir dar taip stipriai, jis paaiškino, jog paskolos procentas buvo pakeltas dėl trijų priežasčių. Svarbiausia - sumažėjo šios moters kredito balas, antra - išaugo bendra jos paskolų suma ir trečia - ji moka skolą tik minimaliomis išmokomis. Žurnalas „USA Today“, komentuodamas K. D. Lewis pasisakymą, nesusilaikė nuo kandžios pastabos, jog sunku įsivaizduoti, kad panaši situacija būtų su namų paskolomis. „Įsivaizduokite, - rašoma žurnale, - žmogui tris kartus pakeliami procentai už namo paskolą, nes jis pavėlavo sumokėti mėnesinį mokestį arba nusipirko naują automobilį“.

Nenorėdamas daug aiškintis, K. D. Lewis atsakė tik tiek, kad žiūrint iš juridinės pusės banko veiksmai buvo visiškai teisėti. Tai iš esmės – absoliuti tiesa. Pasirodo, federaliniai JAV įstatymai nereguliuoja kreditinių kompanijų veiksmų. Kompanijos, nustatydamos vienokius ar kitokius mokesčius, gali elgtis taip, kaip joms šauna į galvą, ir tai niekuomet nėra įstatymo pažeidimas. Žiūrint iš šalies, šis faktas atrodo labai mažai ką bendro turintis su sveika logika. Tačiau visi gerai žinome, jog ten, kur susikerta žmonių ir stambių korporacijų interesai, sveikos logikos ieškoti neverta.

Kad ir kaip būtų keista, kreditinių kortelių kompanijos turi visas teises pakelti mokesčius netgi patiems drausmingiausiems savo klientams. Vienas iš būdų, padedantis tokiems kreditorių veiksmams – tai vadinamoji „universal default“ praktika. Ja besivadovaudami bankai gali šnipinėti savo klientus ir mokesčių dydžius nustatyti, remdamiesi tų klientų santykiais su kitomis finansinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, jūs laiku mokate visus mokesčius savo „Discover“ kortelei, tačiau pavėlavote sumokėti „Washington Mutual“ banko išduotai. Kadangi abu šie bankai naudojasi „universal default“ programa, informacija apie jūsų „nusikaltimą“ tuojau pat bus pasidalinta ir jūsų paskolos procentas išaugs ne tik tame banke, kuriam „nusidėjote“, tačiau ir kitame. „Dauguma kreditinių kortelių kompanijų dalyvauja stebėdami savo klientų finansinius santykius su kitomis finansinėmis institucijomis ir šios praktikos pagalba iš gyventojų ištraukia milijardus dolerių papildomo pelno.

„Bankai tokio savo elgesio priežasčių negali dorai paaiškinti, - sako senatorius Carl Levin. - Tačiau mes ilgiau nebegalime taikstytis su praktika, kai netgi visiškai nežymiai sumažėjus kliento kreditiniam balui, bankai jo paskolos procentą pakelia daugiau nei du kartus“. Taip pat senatorius pasisakė ir prieš tai, kad atgaline data būtų daromi pakeitimai jau apskaičiuotuose mokesčių procentuose.

Dar vienas kreditinių kompanijų klientas dalyvavęs šiame Senato posėdyje buvo Denis Cossic iš Virdžinijos. Jis papasakojo, kad savo kreditine kortele naudojosi jau daug metų ir staiga be jokio išankstinio banko perspėjimo jam buvo pakeltas paskolos procentas. D. Cossic nedelsdamas savo nusiskundimus pranešė „Federal Reserve“ tarybai. Kaip ir B. Rashing atveju, jo nusiskundimai buvo išklausyti. Tačiau turbūt ne paslaptis, jog taip atsitiko todėl, kad šie žmonės kreipėsi į pačias aukščiausias instancijas. (B. Rashing kreipėsi ir į generalinę prokuratūrą, taip pat ir į senatoriaus C. Levin priimamąjį.)

Rasti teisybę pavieniui yra sunku. Todėl aukščiausios valdžios institucijos ir nusprendė įsikišti į kreditinių kompanijų veiklą, norėdamas kiek įmanoma palengvinti kreditinių kortelių turėtojų dalią.

Senatoriai C. Levin ir C. Dodd tuo tikslu parengė du projektus, kuriuose numatoma įvardinti aukščiausią įmanomą skaičių, kiek gali būti pakeltas paskolos procentas klientui prasižengus, taip pat siūloma visiškai panaikinti arba labai rimtai pakeisti „universal default“ praktiką.

Savo pasiūlymus Senatui pateikė ir Carolyn Maloney (D-NY). Ji parengė išsamų projektą, kuriame numatoma, kad kreditoriai nebegalės ir toliau savo nuožiūra kada panorėję keisti mokesčių procentų, kad bus atsisakyta „universal default“ praktikos, o bet kokios sutarties sąlygos bus aptariamos iš anksto ir išdėstomos suprantama, kiekvienam klientui prieinama kalba, o apie numatomus paskolos procento pakeitimus kompanijos turės pranešti klientams iš anksto.

Šio posėdžio pabaigoje „Chase“ banko administracija pareiškė, kad jie jau planuoja atsisakyti „universal default“. Jei kalbėsime apie „Bank of America“ ir „Discover Financial Services“, tai šių bankų atstovai tokių pasižadėjimų nedavė. Atvirkščiai, „Discover F.S.“ prezidentas pareiškė, kad jie negali nesinaudoti „universal default“ programa. Tai būtų tas pats, kaip baterijų išėmimas iš gaisro signalizacijos.

Tuo tarpu senatorius C. Levin perspėjo bankus, kad sulaukti savanoriškų veiksmų, švelninant paskolų sąlygas klientams, būtų naudinga visiems. Nes, jo žodžiais tariant, tokių žingsnių nesulaukęs, Senatas turės priimti atitinkamus įstatymus.

Tačiau finansinis sektorius taip lengvai pasiduoti neketina. Kaip rašo dienraštis „Washington Post“, „American Bankers Association“ vadovybė jau kreipėsi į Jonathan M. Orszag, buvusį prezidento B. Clinton ekonominį patarėją, prašydama jį atstovauti bakininkų interesams.

J. Orszag parengė ataskaitas ir kreipimąsi į Kongresą. Tame kreipimesi jis labai aiškiai duoda suprasti, jog finansinės institucijos bus „labai nepatenkintos“, jeigu vyriausybė ims kištis į jų ir jų klientų piniginius santykius. Jo, bei jo užsakovų žodžiais tariant, tai tik dar labiau pablogins gyventojų šansus gauti kreditus.

Tačiau, politinių apžvalgininkų manymu, Kongresas, kurio daugumą dabar sudaro demokratai, kažin ar klausys šių rekomendacijų. Viešoji gyventojų nuomonė – jų pusėje, o 2008-ieji – prezidento rinkimų metai.

Pagal: „US today“, „Washington Post“, „www.housedemocrats.org“


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 29, 11:13 
Atsijungęs
Labai senbuvis
Labai senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007 Spalis 22, 11:42
Pranešimai: 1393
Ogogo, aciu Irma, labai idomi informacija.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 29, 12:51 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2007 Gruodis 31, 20:47
Pranešimai: 31
Irma,tai aktualu jeigu imi kredita imi ilgesniam negu tolerancijos laikotarpiui(gracious period).Tai yra atiduoti planuoji po pazymos nurodyto laiko.Savaime aisku imti paskola is kreditines korteles - jaukas kvailiams norintiems gyventi ne pagal pajamas.Jeigu naudoji kreditine tik greitiems pinigams - pamatei ka brangaus ir reikalingo - pum!Nusipirkai.Paskui pinigus atidavei ten 2-3 savaiciu begyje.Viskas.Tai kaip nemokama paslauga :D Dar (mano konkreciai) 1-2% mokescio kredito kompanija moka uz apyvarta.Gyvenk ir zvenk :lol: Kiek ten man procenta kilnoja,8 ar 28 man nerupi.Skola - spastai.Cia kaip "Teve musu" reikia zinoti.Nors tavo minetu faktu aisku neneigiu.Man irgi buvo panasiai atsitike.Na musa per kreditine istorija,noresi kredito kokiam daiktui nusipirkti - brangu bus.Bet aksioma ta,kad imti kredita is korteles -monkes biznis.Net jeigu procentas neblogas,ten mineti 8 ar (buna) 5.Tai tereiskia kad plius prie metines palukanu normos(4-6%).Na jeigu atsakai uz savo veiksmus tai pagalvok 3k pries pirkdamas brangu daikta ar jo nesama nauda padengs tuos procentus.Mano kreditkorte bruka kredita kaip pasamdyta:susnis laisku su cekiais metu siuksliadezen kas savaite.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 29, 13:24 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Liepa 19, 01:54
Pranešimai: 6101
Miestas: Kaimas prie Atlanto
Kartais būna kad lieki labai stipriai apmautas. Štai buvo man nutikimas. Apsipirkau Bes-Buy parduotuvėje. Apsipirkau solidžiai nes ir televizorių gerą pasiėmiau ir navigacinę nusipirkau. Suma gal palei 4000 siekė. Gavau toje parduotuvėje kreditą. Metus laiko gali nemokėti visai arba išsimokėdinėti be procentų, ką ir dariau. Laikas aišku greitai prabėgo, ir jau žinojau kad greitai baigsis mano tie metai, oskolos buvo mažiaunei pusė padengta. Žinojau taip pat, kad Bes-Buy turi nemažas palūkanas, tad nusprendžiau jok kai pirmą kartą įkals mokestį, apmokėsiu su kitos kompanijos kortele, nes ten labai geros sąlygos. Tačiau kai gavau tą pirmąjį mokestį tai apakau. Buvo dadėta virš tūkstančio dolerių. Kai paskambinau, pasirodė, kad jei neišsimoki per metus, tai tada įkala savo procentus už visus metus. Žinoma jie neregavo į jokius prašymus tuoj pat sumokėti visą sumą nei į nieką. Te paskutinėje atsiūstoje sąskaitoje mažom raidžiukėm buvo kažkas apie tai užsiminta. Aišku galir pačios žioplumas, bet dabar jau nemažai žmonių pažystu va taip papuolusių. Nuo šiol ten perku tik su kitų kompanijų kortelėm, ir kitus dar perspėju. Labiausia papiktino ne tas faktas kad reikėjo užmokėti, bet kad kai paskambinau buvo praėję vos 2 dienos po tos reikiamos datos ir į visus mano prašymus buvo sureguota labai jau ne kaip, numetė gal 100 dolerių. Ką gi, taip žmonės daro pinigus. O už žioplumą reiia mokėti. Vat ir išvada kad jei jau naudojiesi paslaugom, tai naudokis tik tom kuriom pasitiki...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 30, 02:01 
Dziaukis,kad tik ant tukstancio "pacirskino".Kaip sako vietiniai:"too good to be true".Best Buy aisku ne 99c,bet ir jiems davineti kreditus su metiniu mokejimu ir procentu atidejimu brangokas malonumas.Mane pacirskino kokiems $80 su bendradarbiu patarimu(gyvenk savo galva,laisvoje salyj pats uz ave atsakai,o ne koks tai geras dede).Atejo is kreditkortes cekis su pasiulymu apsimoketi saskaitas su palukanu atidejimu ir su mizeriniu procentu po to.Parodziau bendradarbiams.O ,-sako,-geras promousenas.Apsimokek islaidas o sutaupytos lesos banke tegu tau palukanas augina.Taip ir padariau,nusipirkes kazka ant kreditkortes,tuo cekiu apsimokejau likutini balansa.Kito menesio pabaigoje gaunu $50 mokesti uz cekiu aktyvavima(paslauga) - taipogi mazomis raidytemis kitoj puseje parasyta ir $30 uz palukanas ant korteles.Palauk,palauk,- sakau,-taigi as jusu cekiu apsimokejau balansa!!!Ne,-sako,- cekis apmoka islaidas i ateiti ir i praeiti neveikia.Savo islaidu balanso likucio palukanas tu turi pats apsimoketi,ne is musu paskolos.Stai tau ,boba,ir devintines!!!))))))))))Na aciu jums, bankininkai,kad taip pigiai gera pamoka davete.


Į viršų
  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Sausis 30, 06:12 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Liepa 19, 01:54
Pranešimai: 6101
Miestas: Kaimas prie Atlanto
:D :D :D Kaip visatai artima. :D :D Jo gyvenam tarp vilkų. O aš ir po šiai dienai tą skolelę moku, nu kaip sako nieko nepadarysi, už viską šitam pasaulyje reikia mokėti. Kiek tų pasiūlymų, o kaip jie paskum kojas bučiuoja, kiek skambinėja prašinėja. Kažkada kai tik atvažiavom reikėjo kredito istoriją pasidaryti, tad stengėmės kuo daugiau gauti kortelių, bet kokių su metiniu nario mokeščiu ir panašiai. Kai viskas jau baigta buvo, kai pamatėme kad kredito istorija jau sukurta, pradėjom atsisakinėti tų kortelių, kurios turi metinį memberšipą (nario mokestį). Vat tada ir prasidėjo kojų laižymas tipo likit, mes Jums nuimsim, o prieš tai savo galvele nadašuto nuimti, galvojo taip ir mokėsim kaip seniau.
Žinai kartais tie beprocentiniai kreditai normaliai veikia. Pvz jei perki baldus irgi gali gauti net 3 metų kreditą be procentų vat taip ir išsimoki, vat todėl ir pagavo mane ant to. Ir kas svarbiausia, visada maniau, kad tokia tikrai nebloga parduotuvė, kaip Best Buy, taip negali pasielgti. Pasirodo ir tarp turtuolių būna vargšų. Žmonės juk bendrauja tarp savęs ir jau daug kas man tą patį sako, kad ten geriau nesikreipti. Kaži kas geriau ar keli apgauti klijentai, ar geras servisas ir pastovųs pirkėjai??? :D :D :D Prajuokinai mane su tais pervedimais. Žinok kiekviena kompanija už pervedimą skolos ima mokestį. Čia jau nerašyta taisyklė. GAli net ir tų mažų raidžikių nebūti :D :D :D :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Vasaris 21, 04:26 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Liepa 19, 01:54
Pranešimai: 6101
Miestas: Kaimas prie Atlanto
Vatradau tokį dialogą su Lietuviais gyvenančiais JAV siūlau ir Jums pasiskaityti


Koks įspūdis apie Lietuvą apsilankius čia po ketverių metų?
Diana (toliau – D.): Dar vargingai atrodo. Dar nėra Lietuva lygi Europos Sąjungai. Gal parduotuvės į gerąją pusę pasikeitė.
Egidijus (toliau - E.): Tie prekybos centrai tikrai gerai atrodo.
D.: Aukštas lygis. Ir Amerikoje tokių nepamatysi.
E.: Ir prekės kitokios. Diana Amerikoje batų nerado kokių norėjo, o čia rado.
D.: Na ten irgi yra gerų prekių, ne tik kinų gamybos.

Ar pastebėjote kainų skirtumus?
D.: Maistas Lietuvoje brangus.
G.: Vaikų žaislai labai brangūs.
D.: Pas mus „barbės“ geros kainuoja 15 – 20 dolerių, o čia 120 – 140 litų. Ir pasirinkimas tų žaislų mažesnis.

O paslaugų kainos? Gal kirpotės ar medicininėms paslaugomis naudojotės?
E.: Taisėmės dantis. Čia pigiau.
D.: Čia 40 litų už plomba, o ten – 70 dolerių.
E.: Kokybė gal panaši. Tik čia Lietuvoje pats kabinetas toks nepatrauklus. Įrankiai tokie pat. Bet sienos nesutvarkytos, baldai praplyšę... Bet kokybė gera.
D.: Nežinau ar čia tik sutapimas. Amerikoje gydytojas pasakė, kad tą dantį jau reikia mauti ir tai kainuos 500 dolerių. O čia grįžus užplombavo už 40 litų. Amerikoje man pasakė, kad to danties nebeapsimoka taisyti.
E.: Juk tą dantį bet kada spėsi ištraukti.

Prisiminkite koks buvo tas pirmas įspūdis atskridus į Čikagą?
E.: Baisus įspūdis. Pasiklydom pirmą dieną, mašina „juodžiai“ sudaužė. Šaligatvių nėra. Visiškai kitoks gyvenimas. Parduotuvės irgi kitokios. Didelis pasikeitimas. O dabar atrodo, kad viskas taip ir turi būti.
D.: Priemiesčiai nepritaikyti gyvenimui be mašinos.
E.: Nei pėsčiųjų, nei dviračių takų. Jeigu nori, tai prisitvirtink dviratį prie mašinos, nuvažiuok į specialią vietą, ten pasivažinėk ir vėl atgal mašina.
D.: Mašinos neturint, visai neįmanoma. Atsimenu ėjom į parduotuvę pėsčiomis už kelių kilometrų. Grįžtam su maišais, pravažiuojančios mašinos pypina.
E.: Galvojo kas čia per aborigenai ar indėnai kokie? (juokiasi – aut. past.)
D.: Tik vieną kartą šitaip į tą parduotuvę ėjau. Nes pamačiau, kad nepanešu aš tų maišų.

O kokias viltis vežėtės? Kiek jos išsipildė?
E.: Aš jau buvau buvęs Ispanijoje, Vokietijoje mašinas pirkdavau. Žinojau, kad reikės daug dirbti. Netikėjome tomis kalbomis, kad doleriai ant medžių auga, lemputę pakeisi ir gausi 10 ar 20 dolerių... Dirbti nereikės, tik pinigus skaičiuoti. Bet aš galvojau, kad reikės dirbti. Visur reikia. Bet, aišku, kad kažko kitaip tikėjomės. Tačiau kai nuvažiuoji, adaptuojiesi ir žiūri pagal situaciją.
D.: Niekas nieko neatneš ir nepaduos. Nei tu nuvažiuosi pas mamą bulvių pasikasti, nei kažkas padės.
E.: Pats savo gyvenimo kalvis.

Kodėl pasirinkote būtent Čikagą?
E.: Draugai ten jau gyveno. Be draugų, be pažįstamų, be užnugario – visai būtų ne kas.
D.: Reikia, kad kažkas patartų kur ką pirkti, kur eiti, ką daryti. Atsimenu, kai atvažiavome ten visas maistas toks neskanus atrodė.
E.: Kas pigu – tas ir neskanu.
D.: Iš Lietuvos atvažiavus ten viskas labai labai brangu atrodė.
E.: Tada dar doleris kainavo daugiau nei keturis litus...
D.: Eidavome apsipirkti į vokiečių „ALDI“, į „meksikonų“ parduotuves, nes ten pigiausia.
E.: Per tą laiką Amerikoje viskas pabrango: maistas, benzinas. O užmokestis už darbą nepasikeitė. Kas kaldavo lenteles, darydavo stogus, statydavo namus – gauna tiek pat. Gal tie kas gauna valandinį atlyginimą pajuto nežymų užmokesčio padidėjimą.
D.: Maisto produktai brangūs, ypač mėsa.
E.: Pradžioje važiuodavome į skerdyklą. Pirkdavome kiaulieną. Dabar persikėlėme toli gyventi, tai nebenuvažiuojame ten.
D.: Įėjus į parduotuvę žiūri ką gali sau leisti ir ko nelabai.
E.: Ne ko nori, o ką gali. Tiesa, daržovės ir vaisiai gan pigūs.
D.: Stengiamės pirkti vadinamuosius „organic“ produktus. Šiek tiek brangiau, bet sveikiau.

Sakote važiavote ten kur turėjote draugų. O kaip su tais stereotipais, jog lietuvis lietuviui pasiruošęs akį iškirsti?
E.: Priklauso nuo žmogaus. Kai kurie padeda, o kitas padėdamas galvoja kaip tave apgauti.
D.: Labai jaučiasi ta konkurencija tarp lietuvių.
E.: Lenktynės.
D.: Kuo mažiau susiduri su lietuviais – tuo geriau.
E.: Yra ir gerų.
D.: Turime savo draugų, o į tas visas intrigas nesinori veltis.
E.: Jei koks nors koncertas, tai visi vieni kitus nužiūrinėja – kaip apsirengęs, su kokia mašina atvažiavai. Nuėjus į amerikiečių kokį pobūvį, niekas nekreips dėmesio.
D.: Tarp lietuvių negali atsipalaiduoti.
E.: Tokia įtampa vyrauja. Ar nueisi į lietuvių restoraną, ar kokį vakarėlį, koncertą – visi nužiūri nuo kojų iki galvos. Ir aš žiūriu, jei kokia jauna graži mergina eina.
D.: Lietuvaitės išsiskiria.
E.: Jei mieste kur pamatai, tai iškart aišku, kad ne vietinė, nes kitaip apsirengusi, kitokia eisena. Jei ne lietuvė, tai lenkė ar šiaip iš tos pusės. Moterys ir plaukus pasidažo ir makiažas. O amerikonka... Kaip su šlepetėmis namuose vaikšto, taip ir į parduotuvę ateis.
D.: Su pižama ar naktiniais eina į parduotuvę.
E.: Laisvi žmonės.
D.: Mes jau patys tai po truputį perimame. Mano dukros pyksta ant manęs: „Mama, kodėl mes visą laiką turime būti pasitempusios? Kodėl tu visad tokia?“ Atsakau, kad aš visą laiką tokia būsiu, nes esu iš tokios šalies.

Deimantė ir Gabrielė
Nuotr. iš asmeninio Butkų albumo


Jūsų dukroms sunku išlaikyti lietuvių kalbą? Kaip tai skatinate?
D.: Stengiamės.
E.: Namuose didžiausios muštynės dėl to vyksta.
D.: Sako: „Mama, ką tu čia pasakoji?“ O mes tik ir kalame į galvą, kad net nebandytų šnekėti angliškai namuose.
E.: Kai negirdime visą laiką tarpusavyje jos šnekasi angliškai.
D.: Joms labai sunku, nes visi aplinkui kalba angliškai, mokykloje anglų kalba, draugai kalba angliškai.
E.: Manau, kad šita kelionė tuo požiūriu bus labai naudinga. Pamatė, kad anglų kalbos čia niekam nereikia.
D.: Kai atskridome ir važiavome iš oro uosto didžioji dukra kažką dar burbėjo sau angliškai, bet purtėsi, nes neva niekas čia manęs nesupranta.
E.: Pati nervuojosi ir kartojo: „Whatever, whatever...“ Mato, kad niekas nesupranta ir nekreipia dėmesio.
D.: Ir Lietuvoje net tarpusavyje visai nebekalba angliškai. Greitai persilaužė.
E.: Nė vieno karto neteko pabarti.
D.: Amerikoje važiuojame į lietuviškas mišias.
E.: Daug kas iš lietuvių važiuoja į lietuviškas parapijas.
D.: Bet kitiems visai nerūpi ar vaikais kalba lietuviškai ar ne, nesvarbu į kokią bažnyčią važiuoti.
E.: Ne visiems rūpi lietuviškumą išlaikyti. Vaikai kalba angliškai ir jie dėmesio nekreipia, kaip tik džiaugiasi. Mes savo dukrą pradžioje vežiojome į lituanistinę mokyklą, bet dabar nebevežame, nes labai toli, o ir taip jos pavargsta nuo tų mokslų.
Nors kai išvažiavome iš Lietuvos Deimantė buvo vyresnė, bet šiaip su lietuvių kalba šiek tiek geriau sekasi Gabrielei, ji tokia gabesnė. Ji ir vyresnę seserį paauklėja, kad kalbėtų lietuviškai.

Išvykdami mokėjote angliškai?
E.: Aš mokykloje mokiausi vokiečių, o Diana – prancūzų kalbos. Nuvažiavome visiškai nė žodžio angliškai nemokėdami.

Bet juk lošdami „žalią kortą“ tikėjotės laimėti?
E.: Negalvojome, kad laimėsime. Tuomet dar nebuvo pildoma internetu. Vienas draugas buvo išvykęs į Ameriką, atsiuntė tą loterijos formą. Mes visas būrys pasidarėme kopijas ir užpildėme.
D.: Nesiruošėme niekur važiuoti.
E.: Nesitikėjome. Nežinojome kas ta „žalia korta“, galvojome gal pinigų gausim kaip paprastoje loterijoje. Bet dabar nebepatarčiau kitiems lošti, nebent jauniems žmonėms, iki 25 metų, neturintiems šeimos.
D.: Ten nuvykus reikia mokytis, studijuoti. O taip kaip mes su vaikais...

Antrą kartą to paties nebekartotumėte?
E.: Ne. Nebent būčiau senesnis, kai jau vaikai išauginti.

Išskyrus kalbos barjerą, kas pradžioje buvo sunkiausia?
E.: Išlaikyti šeimą, įsikabinti. Diana namuose būdavo.
D.: Man tas ir buvo sunkiausia, kad kaip kalėjime, nei kur išeisi, nei ką, nes turėjome tik vieną mašiną. Tą pačią vasara Deimantė prasikėlė kaktą, reikia vaiką į polikliniką nuvežti, ieškai kas gali.
E.: Tarsi išmaldos prašytum. O dar kalbos nemoki.

Vaikai juk irgi nemokėjo angliškai? Kaip joms sekėsi integruotis?
E.: Gabrielė dar porą metų buvo namuose. O Deimantė tais pačiais metais rudenį išėjo į pirmą klasę.
D.: Įsodinau ją į autobusą ir viskas. Jai jokių sunkumų nebuvo, nors beveik kalbos nemokėjo, tik kiek buvo pramokusi per kelis mėnesius.

Sakote, kad antrą kartą nebevažiuotumėte, o minčių apie gyvenimą Lietuvoje turite?
E.: Dažnai.
D.: Norime grįžti, bet šaknis jau ten įleidome.
E.: Kuriamės kuriamės, o grįžus reiktų vėl viską nuo pradžių pradėti ir vaikams būtų sunku. Paskui gal jau nebebus reikalo grįžti. Dabar reikėtų grįžti, bet nėra galimybių, o vėliau gal bus galimybių, bet nebebus noro.
D.: Vien dėl vaikų būtų sunku.
E.: Gal padarys bevizį režimą, tada galės artimieji mus aplankyti, nes dabar esame visai vieni. Tik patys galime atskristi į Lietuvą. Mūsų tėvai norėtų, kad mes Lietuvoje būtume, bet negalime aukotis dėl jų. Galbūt būtume neišlošę tos „žalios kortos“ ir ačiū Dievui būtų dar geriau buvę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ir vėl apie Ameriką
StandartinėParašytas: 2008 Gegužė 11, 02:11 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Liepa 19, 01:54
Pranešimai: 6101
Miestas: Kaimas prie Atlanto
Naujausios apklausos duomenimis, kurią atliko „The New York Times“ bei „CBS News”, net 81 % amerikiečių nepatenkinti šalies vidaus bei užsienio politika. Tai pats didžiausias procentas valstybės politika nepatenkintų JAV gyventojų nuo 1990 metų, t.y. nuo tada, kai buvo pradėtos vykdyti tokio pobūdžio apklausos.

Deja, bet reikalai Amerikoje, jos gyventojų akimis, blogėja labai sparčiai. O juk dar visiškai neseniai neatrodė viskas taip prastai. Pernai vyriausybės veiklą kritikavo „tik“ 69 % gyventojų, 2002-ieji, palyginti su tuo, apskritai galėjo atrodyti kaip rojus – nepatenkintųjų buvo tik 35 %.

Šių metų apklausos, pravestos kovo 28 - balandžio 2 d.d., dalyviai rimtai susirūpinę. Jų žodžiais tariant, „daugelis dalykų šalyje rimtai pasuko labai bloga kryptimi“. Ir pagrindinė to priežastis - karas Irake. Žinoma, kol karo pasekmės dar neatsispindėjo ekonominėje situacijoje, buvo galima apie jį ir negalvoti. Tačiau dabar jis pasibeldžia į kiekvienas duris ir pasižiūri į kiekvieną piniginę, todėl net ir labiausiai nuo realybės nutolusiam amerikiečiui atsiranda pagrindo nerimauti. Jau ne paslaptis, kad blogėjanti JAV ekonominė padėtis perėjo į recesiją, ir vyrauja nuomonė, jog šalis stovi rimtų problemų sankryžoje, kurias būtina kuo greičiau spręsti. Taip mano didžioji gyventojų dauguma beveik visose demografinėse bei politinėse grupėse: tiek demokratai ar respublikonai, tiek vyrai ar moterys, tiek miestiečiai ar fermeriai.

Iš visų apklaustųjų 78 % pasakė, jog šalyje šiuo metu yra blogiau, negu buvo prieš penkerius metus, ir tik 4 % mano, kad yra geriau. Maždaug kas penktas (21 %) apklaustasis mano, jog bendra ekonominė padėtis JAV vis dar yra gera. Taip manančiųjų yra pats mažiausias procentas nuo 1992 metų, kai 1990-ųjų recesija daugiau kaip metus traukė šalies ekonomiką žemyn.

Paprastai žmonių nepasitenkinimas bendra šalies padėtimi pasiekia aukščiausią tašką, praėjus maždaug metams po ekonomikos posūkio žemyn, nes būtent tuo metu žmonių asmeninė padėtis pradeda stipriai blogėti. Įdomu yra tai, jog šiais metais didžiulis procentas žmonių susirūpino šalies situacija tuo metu, kai ekonominis nuosmukis dar tik prasidėjo ir jų finansinė padėtis dar nėra labai prasta. Tai rodo, jog situacija šalyje išties yra sudėtinga. Specialistai prognozuoja, kad ateityje nepatenkintųjų dabartine valdžios politika procentas gali dar didėti.

Šie metai - naujojo JAV prezidento rinkimų metai. Todėl toks JAV gyventojų požiūris į vykdomą Busho politiką nežada nieko gero respublikonų partijai. Bet nors šalies situacija ir labai bloga, vis dar atsiranda pritariančiųjų (28 %) dabartinio prezidento politikai.

Įdomi dar viena nuomonė. Tam tikra kategorija pasisakančiųjų teigia, jog ne vien Bushas atsakingas už tai, kas vyksta šalyje. Demokratai, šiuo metu turintys daugumą Senate bei Atstovų rūmuose, atsakingi taip pat, todėl ateinančiai kadencijai nei vieni, nei kiti neturėtų būti renkami.

Prezidentas Bushas ir abiejų partijų lyderiai Kapitolijuje deda visas pastangas, kad sustabdytų ekonominį JAV smukimą. Pirmiausia jie patvirtino prezidento pasiūlytą ekonominio stimulo planą, pagal kurį beveik kiekviena šeima iš valstybės netrukus gaus po $1200 čekį. Šiuo metu svarstomi įvairūs įstatymų projektai, siekiantys sumažinti namų kainų kritimo tempus, pristabdyti namų išpardavimą iš varžytinių bei sušvelninti bendrą ekonominę krizę.

Apklausos metu buvo nustatyta, kad dėl dabartinės nekilnojamojo turto krizės gyventojai labiau kaltina vyriausybę (40 %), negu bankus (28 %) ar kitas finansines institucijas, lengvai skolinusias pinigus namams pirkti (14 %).

Dėl pagalbos gyventojams, kuriems gresia bankrotas ir namų pardavimas aukcione, apklaustųjų nuomonės nesutapo: 53 % mano, kad vyriausybė turėtų padėti tokiems namų savininkams, o 43 % teigia, kad vyriausybė neturėtų kištis į namų savininkų ir bankų reikalus.

Pernai atliktos apklausos duomenimis, pagrindinis gyventojų rūpestis buvo karas Irake bei terorizmo baimė. Tačiau šiais metais tai nuėjo į antrą planą – tik 17 % apklaustųjų taip mano. Ir net 37 % JAV gyventojų aktualiausia problema šiandien laiko vis blogėjančią ekonominę situaciją ir mažėjančią darbo rinką.

Tačiau, nepaisant to, 70 % apklaustųjų vis dar teigia, kad jų finansinė situacija yra gera arba pakankamai gera. Nežiūrint tokio optimistinio teiginio, daugelis vis dėlto pareiškė, kad ir jiems yra nelengva „sudurti galą su galu“, jau nekalbant apie asmeninės finansinės padėties gerėjimą. Lėtą gyventojų pajamų augimą ekonomistai sieja su daugeliu faktorių, įskaitant technologijas ir pasaulinę globalizaciją, kas amerikiečiams kelia didelį susirūpinimą dėl ateities.

Jeigu 2005 m. net 56 % amerikiečių galvojo, kad jų vaikai turės geresnę ateitį, tai šiemet optimistų skaičius sumažėjo net 10 %: tik 46 % amerikiečių tiki šalies „šviesiu rytojumi“. 56-erių buvęs gaisrininkas Chales Parrish (Evans, GA), kuris šiuo metu dirba vietinių mokyklų techninio aptarnavimo sistemoje, yra susirūpinęs tuo, jog šalis neruošia aukštos kvalifikacijos specialistų sudėtingai ateities technikai aptarnauti. Jo manymu, JAV administracija, užuot pagal stimulo planą mokesčių mokėtojams siuntusi čekius, šiuos pinigus verčiau panaudotų būsimų specialistų ruošimui. „Kas vyriausybei sugrąžins tuos pinigus? - klausia Parrish. - Aišku, mes patys. Jie man duoda pinigus, tačiau procentus už juos mokėti turėsiu aš pats“.

Taip pat žmones nerimauti verčia lėtas atlyginimų augimas, lyginant su bendru prekių bei paslaugų kainų kilimu. Tai, gyventojų nuomone, ekonomiką daro priklausomą nuo valdžios bei įvairių ekonominių manipuliacijų įtakos.

58 % apklaustųjų sutinka, kad šeimoms, kurios per metus uždirba daugiau kaip $250 000, turėtų būtų padidinti mokesčiai, o gauti pinigai panaudoti išmokant kompensacijas mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Tokiai „socialistinei“ idėjai prieštarauja 38 % gyventojų.

43 % gyventojų norėtų turėti didesnės apimties vyriausybines organizacijas, kurios suteiktų daugiau patarnavimų gyventojams, tačiau lygiai toks pat procentas mano, kad vyriausybė turėtų būti mažesnė ir kad mažiau kištųsi į gyventojų reikalus.

Dėl prekybos plėtros su kitomis valstybėmis sutinka 58 % apklaustųjų, tačiau 32 % mano, kad tai kenkia JAV ekonomikai.

68 % mano, kad reikalingi prekybiniai apribojimai su užsienio šalimis, norint apsaugoti vietinę pramonę. Tačiau 1996-ųjų apklausos metu dėl prekybinių apribojimų pasisakė žymiai mažiau žmonių – tik 55 % apklaustųjų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 14 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007

Paspauskite ant banerio - taip pareklamuosite savo Laikas.lt :-)

468x60.lt - Keiskimes reklaminemis antrastemis


Burgzt Banner Exchange


Installation by Brigin