|
Praėjusį šeštadienį darbą baigė beveik penketą mėnesių veikusi Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė, kurios tikslas buvo parengti naują Pilietybės įstatymo projektą. Nors šios darbo grupės parengtas projektas (tikimasi, kad jis bus pateiktas artimiausiu metu) yra „minkštesnis“, lyginant su garsiąja kategoriška Konstitucinio Teismo formuluote dėl dvigubos pilietybės, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis visiškai diskriminuoja NATO šalyse (taigi – ir JAV) gyvenančius lietuvius. Naujajame įstatymo projekte numatoma, kad jeigu Lietuvos pilietis, gyvenantis NATO šalyje, priima tos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė iš jo bus atimta. Ironiška, kad toks įstatymo projektas baigtas rengti likus vos porai dienų iki kovo 17-osios, kuomet Lietuva žengė dar vieną svarbų žingsnį bevizio režimo su JAV link – šalių atstovai pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl JAV vizų atsisakymo programos.
Kas tai - visiškas lietuviškos valdžios vertelgų politinis aklumas, ar situacija pasinaudojusio silpnojo spjūvis iš už kampo?
Jau ilgą laiką tiek Lietuvos, tiek išeivijos žiniasklaidoje netyla diskusijos apie dvigubos pilietybės problemą, atsiradusią po to, kai LR Konstitucinis Teismas (KT) 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu nusprendė, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę. Toks nutarimas buvo paremtas sprendimu, kad dviguba pilietybė pasidarė pernelyg plačiai paplitęs reiškinys ir kad tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 12 straipsniui.
Šis straipsnis teigia, kad „išskyrus įstatymo numatytus ATSKIRUS ATVEJUS (paryškinta autorės – red.), niekas negali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis“.
Visuomenėje karštą diskusijų bangą sukėlė sąvoka “atskiri atvejai“ ir jos interpretacija, kurią pateikė KT. Nepaisant to, apklausos rodo, jog didelė dauguma Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą mūsų šalies diasporai, įgijus kitos valstybės pilietybę.
„AL“ skaitytojams norime priminti, kaip klostėsi įvykiai po 2006 m. lapkričio mėn. KT nutarimo.
Siūlytas „Ypatingo ryšio su Lietuva“ statusas
2006 m. gruodžio 20 d. ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas savo potvarkiu sukūrė Pilietybės darbo grupę, kurios užduotis buvo išnagrinėti klausimus, susijusius su Lietuvos pilietybės samprata, ir iki 2007 m. vasario 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl LR Konstituciją atitinkančio šios sampratos teisinio įtvirtinimo.
Ši darbo grupė užsienio valstybėse gyvenantiems lietuviams pasiūlė ne dvigubą pilietybę, o “ypatingo ryšio su Lietuva” statusą. Tokiai sampratai stipriai pasipriešinus Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (PLB), kuriai vadovauja JAV lietuvė Regina Narušienė, pats G. Kirkilas tokią formuluotę atmetė.
R. Narušienė: „Darbo grupės veiklą vertinu kaip labai keistą“
2007 m. spalio 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę KT nutarimui įgyvendinti. Joje dirbti buvo paskirta 18 asmenų, tarp jų - Seimo nariai Arminas Lydeka, Egidijus Klumbys, Andrius Kubilius, Gintautas Mikolaitis, Laima Mogenienė, Jadvyga Zinkevičiūtė, Gintaras Steponavičius ir kt. Taip pat į darbo grupę buvo pakviesti ir glaudesnį ryšį su užsienio lietuviais turintys asmenys - Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Vyriausybės direktorius Antanas Petrauskas bei PLB valdybos pirmininkė R. Narušienė.
Paprašyta įvertinti šios darbo grupės veiklą ir jos rezultatus, mūsų kalbinta R. Narušienė sakė, kad dirbta tikrai nepaprastai. “Ši grupė pradėjo dirbti 2007 m. lapkričio mėnesį. Susirinkimų buvo gana daug, tačiau projektas galutinai nebuvo paruoštas net iki kovo 15 dienos. Ką tai reiškia? Projektas dabar yra taisomas ir bus išsiųstas darbo grupės nariams pasirašyti. Tik po to jis bus pateiktas Seimo Žmogaus teisių komitetui toliau svarstyti.
Šio Seimo kadencija baigiasi šiais metais. Kaip visi žinome, Seimo rinkimai vyks spalio 12 d., o Seimo pavasario sesija baigiasi birželio mėnesio gale. Taigi jei nebus sprendimo naują Pilietybės įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, yra pavojus, kad tą įstatymą priimti šioje Seimo kadencijoje apskritai nebeliks pakankamai laiko. Tuo atveju viskas bus atidėta dar vieneriems metams”.
Pagrindinis dėmesys – kaip sumažinti šansus diasporai išlaikyti pilietybę
R. Narušienė „AL“ sakė, kad ji nepatenkinta darbo grupės diskusijomis, požiūriu, protavimu bei likusiais trūkumais. Jos nuomone, blogiausia buvo tai, jog čia veikė griežtai nusiteikusi maža grupelė komisijos narių, kurie dabartiniams emigrantams nenorėjo palikti jokių galimybių išsaugoti Lietuvos pilietybę, ir didžiausias dėmesys dirbant buvo skiriamas ne tam, kaip surasti kelius lietuviams pilietybę išlaikyti, bet tam, kaip kuo labiau tą šansą sumažinti.
„Sprendžiant tokius svarbius Lietuvai klausimus, nebuvo atsižvelgiama į pačios Lietuvos interesus, nebuvo diskutuojama, ko reikia jos gerovei, - sakė pasaulio lietuvius vienijančios organizacijos vadovė. - Jiems net nebuvo įdomu, kaip mūsų kaimynai sprendžia šį reikalą. Prezidento atstovas laikas nuo laiko balsuodavo savo asmenine nuomone vietoje Prezidento nuomonės. Dalis Seimo narių retai ateidavo į susirinkimus ir juose neužsibūdavo, nors, teisybės dėlei, reikia atsiminti, kad tuo pačiu metu Seimas sprendė ir atominės elektrinės reikalus. Dar kiti grupės nariai, atrodė, arba iš viso neturėjo savo nuomonės, arba tiesiog visiškai nesuprato reikalo esmės. Laimei, buvo gerai situacijoje susigaudančių asmenų, tokių kaip dr. Vaidotas Vaičaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto konstitucinės ir administracinės teisės katedros docentas, bei laikas nuo laiko bandančių pozityviai prisidėti - kaip Mindaugas Lankauskas, Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus tyrėjas, bei Seimo nariai Laima Mogenienė ir Gintaras Steponavičius“.
Pasipiktinęs grupės daugumos darbu, iš jos pasitraukė A. Kubilius
Pasipiktinęs darbo grupės siūlomu sprendimu, dabartiniams emigrantams, priėmusiems kitos šalies pilietybę, nepaliekančiu galimybių išsaugoti Lietuvos paso, dar anksčiau iš šios grupės pasitraukė Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius A. Kubilius.
Savo pranešime spaudai jis teigė, jog tai daro „nematydamas tolesnių galimybių įtikinti darbo grupę, kad toks sprendimas, koks dabar yra siūlomas, būtų didelė klaida, kenkianti lietuvių tautos gyvybiniams interesams“. “Nematau prasmės toliau čia dirbti ir savo dalyvavimu prisidėti prie istorinių klaidų realizavimo,“ - sakė jis.
Dar anksčiau A. Kubilius įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas, kurios buvo persiųstos svarstyti Seimo žmogaus teisių komitetui bei vis dar laukia savo eilės. R. Narušienės nuomone, tai geros pataisos ir gera pradžia, tik jas dar reikėtų šiek tiek patobulinti.
Nusprendė likti ir kovoti
Paklausta, kaip vertina A. Kubiliaus pasitraukimą iš darbo grupės, R. Narušienė sakė, kad tai buvo jo asmeninis sprendimas, kuris galbūt buvo teigiamas ta prasme, kad pagaliau atkreipė dėmesį, kas gi iš tiesų vyksta šioje darbo grupėje.
„A. Kubilius pasitraukė, nes nebematė prasmės toliau dirbti. Kaip jau minėjau anksčiau, darbo grupėje ėmė viršų nedidelė griežtai nusiteikusi žmonių grupė, kurie savo sprendimais dabartiniams emigrantams nenori palikti galimybių išsaugoti Lietuvos pilietybę. Aš pati vienu metu taip pat norėjau atsistatydinti. Tačiau dar kartą viską pasvėrusi, nusprendžiau likti ir toliau bandyti kovoti, t.y. siūlyti pakeitimus bei teikti argumentus, turint viltį kaip nors pakeisti grupėje dirbančių žmonių nuomones bei pažiūras. Šiandien matau, kad mano sprendimas buvo teisingas. Daug gerų išimčių buvo įtraukta į mūsų projektą. ir už tai esu dėkinga darbo grupei, nors dabartiniam įstatymo variantui aš negaliu pritarti dėl keleto esminių trūkumų“.
Tuo tarpu darbo grupės vadovas, Liberalų ir centro sąjungos narys A. Lydekos nuomone, dėl A. Kubiliaus pasitraukimo darbo grupė nuostolio nepatyrė. Jo teigimu, A. Kubiliaus indėlis į darbo grupės veiklą buvo itin menkas, o jam pasitraukus grupės darbui tai neatsilieps. Kaip A. Lydeka teigė portalui „Delfi.lt“, minėta darbo grupė sudaryta „ne dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, o dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo nuostatų perkėlimo į Pilietybės įstatymą“.
88,1% Lietuvos gyventojų – už dvigubą pilietybę
Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” apklausą, atliktą 2007 m. birželio mėn., net 88.1 % visų apklaustų Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą tuo atveju, jei lietuvis įgyja ir kitos šalies pilietybę. Tam pritaria ir Lietuvos prezidentas, ir premjeras, ir Seimo pirmininkas.
R. Narušienės nuomone, dvigubos pilietybės atėmimas iš etninių lietuvių kelia grėsmę tokios mažos valstybės kaip Lietuva išlikimui, o turint omenyje didžiulius šalies emigracijos srautus – grėsmę ir jos valstybingumui. Net 12 Konstitucijos straipsnis pripažįsta, kad lietuvis turi prigimtinę pilietybės teisę, o 32 straipsnis garantuoja, kad pilietis turi teisę gyventi užsienyje ir turi teisę grįžti į Tėvynę. Ta pilietybės prigimtinė teisė negali būti taip lengvai atimta.
„Turime suprasti, jog mūsų tauta yra tautinė, o ne pilietinė tauta, - sakė R. Narušienė. - Lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę Lietuvos žemėje, puoselėdama Lietuvos tautinę santarvę. Ir todėl, jei jau kalbama apie Konstitucijos keitimą, tai reikia keisti 32 straipsnį, o ne 12-tą. 32 straipsnio keitimas nereikalauja referendumo - reikalauja tik Seimo sprendimo. Mąstykime kaip laisvi žmonės, naudokimės kaimynų demokratiniu patyrimu. Ko šiandien labiausiai reikia – tai pasiryžimo, pilietybės reikalo supratimo ir noro dirbti, atsižvelgiant į tautos interesus bei gerovę“.
Galutinis įstatymo projektas
Paprašyta išvardinti esminius punktus, numatytus naujajame Pilietybės įstatymo projekte, kuris netrukus bus teikiamas Seimo svarstymui, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė R. Narušienė išskyrė svarbiausius momentus, kuriuos čia pateikiame.
Lietuvos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, IŠSKYRUS ASMENIS:
* pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijos metu (galioja pilietybės tęstinumas) ir šių asmenų vaikus, vaikaičius ir provaikaičius;
* vaikus, kurio nors vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis;
* asmenis, kuriems Prezidento siūlymu suteikiama Lietuvos pilietybė už nuopelnus Lietuvai;
* tremtinius, politinius kalinius, jų vaikus, vaikaičius, ir provaikaičius;
* asmenis, kurie iki 1990 m. kovo 11d. įgijo pabėgėlio statusą kitoje valstybėje ir šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams;
* lietuvių kilmės asmenis, tradiciškai gyvenančius valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena (Punske, Gervėčiuose ir kt.);
* asmenis, įgijusius kitos valstybės pilietybę, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi susitarimą dėl pilietybės;
* asmenis, įgijusius Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę.
(* Nors darbo grupės projekte tai nepažymėta, bet pagal Konstitucinio Teismo nutarimą – taip pat ir asmenis, įgijusius dvigubą pilietybę pagal galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus iki 2006 m. lapkričio 16 d.).
Kodėl vyksta diskriminacija?Paprašyta pakomentuoti šį aiškiai NATO valstybes diskriminuojantį projektą (Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgijusiems lietuviams Lietuvos pilietybė yra paliekama, o NATO – ne), R. Narušienė sakė, jog Pasaulio Lietuvių Bendruomenė tokiam projektui be NATO šalių įtraukimo negali pritarti, ir jeigu jis nebus pataisytas, nepritars. PLB vadovės nuomone, į asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę, sąrašą būtinai turi būti įtraukti žmonės, kurie įgijo ir NATO valstybės narės pilietybę. Tačiau darbo grupės vadovo A. Lydekos nuomonė – visiškai priešinga. Savo pranešime spaudai jis pareiškė, jog yra visiškai patenkintas grupės darbo rezultatais, nepalikusiais galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę NATO šalyse gyvenantiems asmenims. Jo teigimu, darbo grupė „nematė galimybės susieti gynybiniu principu sudarytos organizacijos [NATO] ir pilietybės klausimo” . Tuo tarpu Seimo narė L. Mogenienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kolegų argumentai jos neįtikino ir ji mano, kad tiek ES, tiek NATO šalys turi būti traktuojamos kaip lygiavertės, tai pabrėžiama ir svarbiuose valstybės dokumentuose.
„Būtent NATO kraštai garantuoja Lietuvai nepriklausomybės tęstinumą“, - sako PLB valdybos pirmininkė R. Narušienė. - Lietuva juk pasirašė tarptautinę sutartį su NATO. Europos Sąjunga neturi tokių gynybinių galimybių, kokias turi NATO. ES - tai tik ekonominė sąjunga. Ar pinigai pasidarė svarbesni negu nepriklausomybė ir laisvė? Ar JAV ir Kanada yra tie „blogi kapitalistai”? Šiandien Lietuva prašo iš JAV bevizio įvažiavimo. Nejaugi Lietuva nori savo piliečius bausti už tai, kad jie taps JAV piliečiais? Reikia į įvykius pažiūrėti plačiau. Kaip Jūs manote, kas ateityje gins Lietuvos interesus JAV ir Kanadoje? Lietuva neturi užmiršti, kad ji vis dar turi „grasinančius kaimynus“ šalia. NATO gi negrasina Lietuvai - nejaugi Lietuva nepasitiki NATO kraštais? Nuo kada JAV ir Kanada tapo Lietuvos priešais? Kam reikia veikti prieš NATO kraštus, jeigu mes patys priklausom NATO?“.
R. Narušienės nuomone, įstatymo projekte yra dar vienas taisytinas punktas. Nors komisijos narė Edita Žliobienė teigia, kad naujai priimto įstatymo nuostatos bus taikomos tik po jo priėmimo gimsiantiems vaikams, vis tiek įstatyme reikia aiškiai įrašyti, jog vaikas, gimęs Lietuvos piliečiui, yra Lietuvos pilietis - nesvarbu, nei kur, nei kada jis yra gimęs. „Tokio neaiškumo biurokratijai ir teismui spręsti palikti negalima,“ – įsitikinusi didelį teisininkės darbo stažą turinti R. Narušienė.
„Taip pat, norėčiau pažymėti, - sakė PLB valdybos pirmininkė, - kad nors Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, jog Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę prieš 2006 m. lapkričio 16 d. lieka Lietuvos pilietis, o ta išimtis nėra įtraukta kaip išimtis projekte. Tai turėtų būti įrašyta į įstatymą.“
Pokalbio pabaigoje R. Narušienė teigė, kad ji pati buvo siūliusi dar ir kitų išimčių, kurios reikalautų prasmingų ryšių su Tėvyne. „Bet, matyt, darbo grupės daugumai to nereikėjo, nenorint išsaugoti prigimtinės lietuvio teisės į Lietuvos pilietybę, - sakė ji. - Kad nebūtų nesusipratimų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė pritaria įrašytiems „atskiriems atvejams“, bet prieštarauja dėl to, kad kaip dar viena išimtis neįtraukiamos NATO šalys“.
Kas toliau?
Kaip jau buvo minėta, paruoštas įstatymo projektas netrukus bus pateiktas pasirašyti darbo grupės nariams. Tačiau net pačioje darbo grupėje vieningų nuomonių dėl šio projekto prieita nebuvo. Tad, ko gero, toks, šis įstatymo projektas yra dabar, jis visų darbo grupės narių pasirašytas nebus arba bus pasirašytas su sąlygomis. Po to įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimo Žmogaus teisių komitetui, o dar vėliau už jį turės būti balsuojama Seime.
Belieka tikėtis, kad sveikam protui paėmus viršų bei įsikišus racionalesnėms jėgoms, Pilietybės įstatymo projektas visgi ilgainiui bus papildytas ir pataisytas, ir NATO valstybėse gyvenantiems bei tų šalių pilietybes priėmusiems lietuviams paliekant teisę į žaliąjį Lietuvos pasą.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
.
