Ne, būna, pvz., 30 metų Rusijoj pragyvenę ir į Lietuvą sugrįžę... Arba, tėvai išvažiuoja į Angliją dirbti, išsiveža ir vaikus kartu, kelis metus ten aria, paskui grįžta - vaikai lietuviškai jau nemoka kalbėt...

Jo, pastebejau kad Statuose si problema labai aktuali. Nors tevai abu lietuviai tai vaikai ten gime vaikysteje mokejo tik lietuviu kalba o po to ja pamirsta ir kalba tik angliskai. Cia irgi ne visi daug yra zmoniu kurie ten pastoviai organizuoja lietuviu bendruomenes susitikimus ir puoseleja gimtaja kalba bei kultura

Jo, tokie susitikimai labai svarbūs, mano manymu, paprastai tautinė kultūra išsilaiko ant grupelės entuziastų, kurie imasi kažką organizuoti. Beje, būtų labai smagu, jei galėtum parašyti daugiau apie tokius renginius ir kontaktus - gal kažkam praverstų - nes kai prireikia, tia labai sunku būna atrasti

Žmonių labai įvairių būna. Vieniems mokėti kalbėti kita kalba tarsi prestižas, tad jie net didžiuojasi, jei jo vaikas su akcentu kalba, arba aplamai nustoja Lietuviškai kalbėti. Kiti dėl nemokėjimo kalbos susitaria kurį laiką šeimoje kalbėti angliškai, o po to pripranta ir jau nenori kitaip. Treti aplamai grįžę iš darbų spjauna į vaikus ir tiesiog ilsisi, o vaikai kiaurą dieną prasėdėją mokykloje ir bendravę kita kalba, sėda prie televizoriaus ir toliau grimsta į svetimą kalbą. Žinau ir tokių, kurie visokiais būdais saugo lietuvybę, samdo lietuvių aukles, stengiasi, kad vaikas šeimoje kalbėtų tik gimtaja kalba. Net uždrausta būna prasižioti kita kalba namuose. Tas ilgainiui atsiliepia, o ir rezultatas būna. Pažystu senelius kurie į Ameriką 7 metų atvažiavo, o dabar puikiausia kalba lietuviškai, nors perėjo labai sunkius laikus...

Statuose buvau nelabai ilgai ir teko tik keliuose lietuviu bendruomenes pobuviuose sudalyvauti. Veiksmas buvo Connecticut valstijoj o susitikimai Hartford, Hew Haven bei Waterbury miestuose. Atmosfera labai silta su lietuviskom dainom, sokiais, patiekalais ir net alum. Pasijutau kaip Lietuvoje

Na, o vat man tai užsieny tik su Latvijos lietuviais teko pabendrauti... Irgi stengiasi išlaikyt kažkaip kultūrą, ale po truputį vis vien asimiliuojasi... Sunku tam užsieny gyvent...

Is tikruju bunant uzsienyje tampama "geresniu" savo salies patriotu negu esant cia Lietuvoje. Draugu, seimos ir visko kito ilgesys padaro savo

Jo... Man tai pakanka kelių dienų išvažiavimo, kad jau vėl norėčiau grįžti atgal... Ir taip viskas gražiai atrodo...