Amerikoje baigtas sukti pirmas lietuviškas vaidybinis filmas

Ir ko tik Amerikos lietuviai menininkai nėra išbandę! Kūrė (ir, nors ir ne taip gausiai, tebekuria) grožinę literatūrą, dainavo ir šoko (žinoma, jie tai daro iki šiol), tapė, minkė molį, pūtė stiklą, verpė ir audė, grojo dideliuose ir mažuose orkestruose bei grupėse, dirigavo, vaidino, režisavo... Tačiau nė vienas jų nepastatė profesionalaus vaidybinio filmo. Iki dabar. Mat visai neseniai Amerikoje buvo pabaigtas filmuoti pirmasis ir kol kas vienintelis lietuviškas filmas pavadinimu ,,Mimoza“.

Filmo idėja priklauso čikagiškiui

Pirmojo lietuviško filmo, nufilmuoto Amerikoje, titulas priklauso režisierei Ramunei Rakauskaitei, vienai iš keturių Lietuvoje vykstančio filmų festivalio ,,AXX“ dalyvių, pakliuvusių į antrąjį turą, kurio tema, kaip ir pirmojo turo, yra ,,Gėris“.

Režisierė prisipažino, jog antrąjį kartą buvo gana sunku surasti siužetą minėtai temai. Šįkart į pagalbą atėjo čikagiškis fotomenininkas Algis Žukas. Naujausias Rakauskaitės filmas ,,Mimoza“ paremtas A. Žuko apsakymu. Pats A. Žukas scenarijaus kūrime nedalyvavo. Pasak režisierės, net neskaičiusi apsakymo, o vien tik išgirdusi jo idėją, iš karto ja susižavėjo. Tad filmo scenarijus paremtas daugiau Žuko apsakymo idėja, nei pačiu apsakymu. Kuo ilgiau R. Rakauskaitė ieškojo, tuo labiau juto, kad A. Žuko apsakymo idėja jos nepalieka. Todėl nusprendė nepaleisti jos ir pasilikti ties ja. Naujausias filmas yra apie gyvenimu nusivylusius žmones, kurie susitinka labai keistomis aplinkybėmis — lakoniškai, neišduodama daugiau, nei reikia, filmo siužetą nusakė režisierė.

Filmavimo grupė — vieni entuziastai

Pasak R. Rakauskaitės, nuo pat pradžių buvo aišku, jog pinigų filmui filmuoti nebus daug, todėl reikėjo pritraukti iš idėjos dirbančius entuziastus, kurie sutiktų tą daryti už ačiū. Todėl, režisierė prisimena, žmones susirasti nebuvo sunku. Kaip ir Lietuvoje praeitame filme, taip ir Amerikoje, entuziastų netrūko. Ir čia [Amerikoje] žmonės yra pasiilgę tokio darbo — apie filmavimo grupę kalbėjo mano pašnekovė. ,,Skirtumas tik tas, kad čia gal labiau vertini tą atsidavimą, nes kiekviena valanda brangi. Galbūt todėl labiau vertinu tą žmonių atsidavimą antrajam mano filmui. Kai kurie paaukojo kelis mėnesius“ — aktorius ir kitus žmones, prisidėjusius prie filmo, geru žodžiu palydėjo R. Rakauskaitė.

Dominuoja lietuviai ir Čikaga

Aikštelėje visą laiką dirbo apie 16–18 žmonių, iš jų apie 80 proc. — lietuviai. Ko nepavyko rasti tarp lietuvių, pavyzdžiui, apšvietėjo, grimo meistrės — tokie žmonės buvo amerikiečiai. Tačiau filmavimo grupės pagrindas buvo lietuviai. Tai: prodiuseriai — Rimas Simonaitis, Gintas Beržinskas, Tadas Pocevičius; dailininkė – Ieva Pažemeckaitė; garso režisierius — Kostas Radlinskas; operatoriaus asistentas — Rytis Januška; pagrindinė herojė — čikagietė Inga Jonaitytė, pagrindinį vyro vaidmenį vadinęs aktorius atvyko iš Lietuvos. Antraeilius vaidmenis atliko: Aušra Jasaitė, Gailė Main, Alina Grinkevičius, Darius Audickas, Aleksas Antonovas. Į Floridą padėti važiavo ir A. Žukas.

Kadangi laikas filmą filmuoti buvo nedėkingas — reikėjo šilto sezono, filmą teko filmuoti keliose vietose. Todėl tris dienas filmavimo komanda praleido Floridoje, St. Pete Beach apylinkėse. Visas likusias šešias dienas buvo filmuojama Čikagoje ir jos priemiesčiuose.

Kinas — brangus užsiėmimas

Prakalbus apie pačios režisierės patirtį, pirmą kartą filmuojant Amerikoje, R. Rakauskaitė prisipažino, jog ko ji tikrai pradžioje neįvertino ir nesuvokė, buvo tai, kad viskas kainuos tiek daug pinigų. Šiai dienai filmo biudžetas siekia 24,000 dolerių. Tai, pasak režisierės, tik pinigai, kuriuos teko sumokėti, kino žargonu kalbant, ,,geležims“: įvairiai filmavimo technikai, apšvietimui, kamerai (pavyzdžiui, viena profesionali kamera 10 dienų atsiėjo net 7,000 dolerių), ir keliems dirbusiems amerikiečiams. Todėl kostiumus, filmavimo vietas rinkosi tik tas, kurias gaudavo už ačiū. Mokėjo tik už tai, ko negalėjo gauti veltui. ,,To aš neįvertinau, gal iš patirties stokos“ — garsiai mąstė režisierė. Daug ką filmavimo grupė tikėjosi gauti už ačiū, vis dėlto realybė pasirodė kitokia. ,,Kinas čia, Amerikoje, yra verslas ir niekas čia nieko nesiruošia dalinti už ačiū“ — taip kino pramonės prigimtį Amerikoje apibūdino R. Rakauskaitė.

Filmas bus unikalus ir lietuviškas

,,Žinosiu, ką reiškia daryti nepriklausomą filmą Amerikoje — tokiais žodžiais 10 dienų kelionę įvertino mano pašnekovė. — Gailėtis nesigailiu: ką padariau, tą padariau. Filmas turi savo privalumų: unikalūs veidai, vietos, kurių kituose festivalio filmuose tikrai nebus. Tuo mes išlošėm“ — tvirtino režisierė.

O svarbiausia, žmonės, kurie dalyvavo filmavime, susilipdė. Tarp jų susikūrė toks stiprus energetinis ryšys, jog, kai filmas pasibaigė, visi išgyveno depresiją. Dėl pinigų stokos viskas buvo sugrūsta, per dieną reikėjo padaryti dvigubai. Staiga prasidėjo ir taip pat staiga viskas nutrūko.

Nors filmavime dalyvavo ir vienas kitas amerikietis, R. Rakauskaitė, paklausta, ar savo naująjį filmą laiko lietuvišku, atsakė teigiamai: ,,Taip, absoliučiai lietuviškas. Filmo pagrindas lietuviškas, scenarijus lietuviškas, aktoriai lietuviai. Net drauge dirbę amerikiečiai tvirtino, jog tai — lietuvių filmas. Prodiuseris ne kartą sakė: ateikit į lietuvių filmą“.

A. Saulaičiui — specialus vaidmuo

Kol kas R. Rakauskaitė nežino, kada filmą ,,Mimozą“ pamatys čikagiškiai. Šiuo metu galvojama, jog tai įvyks apie gegužės pradžią. Filmą Čikagos publikai planuojama parodyti keturis kartus.

Žiūrėdami naują R. Rakauskaitės filmą, turėtų ypač nustebti čikagiškiai, mat filme senelio vaidmenyje nusifilmavo visiems gerai žinomas kunigas Antanas Saulaitis. Režisierė prisipažino, jog jam vaidmenį ji parašė specialiai. Jį pasirinko todėl, kad senelis filme simbolizuoja gėrį, šilumą, vaikystę. ,,Išsipildė dar viena vizija“ — džiaugėsi pašnekovė.

Paprašyta palyginti savo naująjį filmą su pirmuoju filmu ,,Sūrininkas“, režisierė teigė, jog ,,Mimoza“ yra griežtesnis filmas. ,,Kadangi jis yra apie kelionę, jame keičiasi vaizdai, vyrauja kitoks ritmas, jis kur kas greitesnis. Filmas drastiškesnis. Žinoma, ir šiame filme man svarbu yra estetika, juk pats kino žanras toks yra, tačiau naujame mano filme tai nėra taip ryšku“ — skirtumus tarp dviejų savo filmų vardijo pašnekovė.

Kol kas R. Rakauskaitė negalvoja, kaip jos naująjį filmą priims žiūrovas. Ji pati dabar išgyvena su kūrybiškumu mažai bendro turinčias emocijas. Pasak jos, kai pečius slegia skola, kartais norisi sustoti ir nieko daugiau nedaryti. O į klausimą, ar po tokios patirties ji dar kada nors ryšis filmuoti filmą Amerikoje, režisierė pakratė galvą ir pridūrė — dabar man garbės nereikia, man reikia tik pinigų.

Irma, puiku..Gera tema, apie išeivijos gyvenimą nelabai ką daug ir žinome;))
Užsuksiu dažnai paskaityti..

Nerealiai, duokite dar

balandžio 13 d. įvyko AXX Gėris. II dalies 4 filmų premjera, tarp kurių ir jūsų minėtas "Mimoza".. deja, kol kas neteko matyti, tai negaliu pakomentuoti, nors kasmet, mano nuomone, filmų kokybė gerėja. Be to džiugu, kad prasiplėtė festivalio ribos.

irma,is kur emei sita teksta??

Fungas kūriau 3 dienas žinai gi mano polinkį žurnalistikai

irma,tikrai?? o kiek ce faktai tikri kiek patikrinai?? turiu minty negloga

Fungas straipsnis paimtas iš Amerikoje leidžiamo savaitraščio. Manau faktai turėtų būti tikri. Jei tai būtų tik jumoras būčiau įdėjus į jumoro skyrelį.