Mane labai pakeitė universitetas. Išmokė bendrauti. O emigracija - ne tik, kad padarė tikru patriotu (jausmas toks
- ko anksčiau, būdamas Lietuvoje, tikrai nevertinau), užgrūdino ir subrandino, bet ir įkrėtė tolerancijos, profesinių žinių, kalbos. Pradėjau branginti ir lietuvių kalbą bei papročius.. Visiškai pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, sutikau nuostabių žmonių. Perėjau per daug ką: nuo nakvojimo gatvėje iki darbo pas tuos prakeiktus Rockefelerius... Bet svarbiausia - kaip gera jausti, kad kai kažkur užpuola kokia bėda, sau pačiam bet kada galiu pasakyti: "Niekam užpakalio laižyti neteko, viskas savo jėgomis. Nu negi su šia smulkia problemėle nesusidorosiu?"
) Taigi, viso to rezultatas:tik pozityvumas.