jooooooo

guliu ..... guliu laukiniu geliu pilnoj pievoj.... kramtau smilga.....guliu .... guliu zhiuriu..... i debesis .... va shitas labai panashus i arkliuka poni...... ish paskos katinas tik didesnis uzh arkli..... o va tas man meiliai shypsosi.....o va anas........

jauchiu uodas siurbia krauja ish kojos...... ai nemushiu ... tegu valgo ....
mano shiandien puiki nuotaika......

Tokia gili ir tragiska musu..zmoniu..gyvenimo beprotybe..zmonijai reikia poetu..ji juos netgi myli ir vertina..kartais pervertina..dazniausiai ji ju nesupranta..nepaklauso ju raginimo..nelaiko ju darbo rimtu..O juk poetas-atstovas ir uztarejas kaip tik tu zmogaus galiu bei reikmiu..kurioms musu laikas fanatiskai skelbia kara..
As pati rasau eilerascius..kai pajauciu toki ypatinga sielos perstejima..kuri sukelia mano egoistiska vienatve..Kuryba man..tai mano liudesio,dziaugsmo,dievu ir demonu..varymas i viesuma..

Ok ta širšė mano kišenėje... Ir ko ji ten įlindo... smalsu jai? Ko ten gero ji tikėjosi rasti? O juk, rodos, nekvepėjau nei medumi, nei gėlėmis, nei rudeniniais obuoliais... Nors iš kitos pusės buvau parduotuvėje šalia bandelių. Ir kuo mano kišenė jai saldesnė pasirodė už tokius viliojančius kepinius? Čia viskas per tuos smalsuolius, kurie klausinėja "O kas jūsų kišenėse? Ką jose nešiojatės?". Štai ir atsakiau: "Mano kišenės tuščios". O pasirodo ta širšė tuoj užuodusi šią tuštumą panoro ją užpildyti. Įlindo į mano striukės kišenę ... paskui ją įlindo ir mano ranka...
Toks šaltis nutvilkė, iki pačių nervų nerviukų supurtė. Senai kas bebuvo įgėlę... Keliavau gatve čiulpdama nukentėjusį pirštą, kaip mažas vaikas.
O mano kišenės ir vėl tuščios. Bet dabar žinau - laikinai.

siaipsiuke

Ir man patiko!:difus_19

Iš pažystamų papasakotų istorijų

... Staiga pabundu iš miego:
- Kur aš??? Galva truputį braška, jaučiauosi dar visiškai girtas. Atmintis paliko visiškai. Čiuptelnu ant ko sėdžiu. Suolas?! Taip suolas. Tai kur gi aš? Pakeliu ranką aukštyn, o ten grotos. Taip, medinės grotos. Dieve tai kur gi aš. Na jei suolas ir grotos.... reiškiasi... , bet kodėl jos medinės. Na gal dabar tokia mada? Viskas aišku - baivykla!!! O dieve, ne, tiktai ne tai. Blaivykla!!! Dabar viskas. Žadėjo valdžia pareigose pakelt ir premijiniai ant nosies... Koks kvailys, koks kvailys! Ir kaip aš galėjau taip papulti, juk nuo darbo iki namų visai netoli? O su kuo gėriau, kodėl niekas neparvedė namo??? Išdavė, draugai vadinasi. Dabar jau viskas, kapec viskam!!! Per visą savo gyvenimą ne tiek jau daug kartų gėriau ir va štai viena ranka viską nubraukti. Kaži kaip mano šeima, turbūt pergyvena, apskambino jau visus policijos komisarijatus, ligonines? Ech, nu ir kvailys gi ash. Įdomu kada mane paleis, ir aplamai, kur ta blaivykla, kur aš?Pasitikrinu kišenes. Raktai savo vietoje, piniginė irgi. Keista! reikia pasilipti ir pažiūrėti pro grotas kas ten už lango, kur randuosi. Sunkiai keliuosi... O jei kas išgirs, dar bananų gausiu, juk skaičiau kad milicijoje ir prilupa ir pinigus atima....., gal geriau pasėdėti ramiai iki ryto. Bet ne, žmona tikriausia irgi nemiega. Keliuosi, ranka pasikabindamas už kažkokio skuduro ir staiga.... garsas!!!!!! kažkas nukrito. Na dabar kažkas bus. Įš tolumos pasigirsta duslus moteriškas balsas:
-Ar tu neisi miegot pijoke prakeiktas, jau taip man šiandien nusibodai, visus rūbus nuo pakabos numėtysi, aš paskui tave galvoji čia rankiosiu...
Mano Jadzės balsas....... ach kaip gera, tai ash namuose. Tuoj pradedu rengtis drabužius ir pamąstau, o kaip gi grotos. Ai, tai čia tik mūsų pakaba su grotelėm ir suolas, tai tik batų dėžė......... Dėkodamas likimui, kad apsaugojo nuo nelaimių, nusirengiu drabužius ir tekinas jau visai prablaivėjąs krentu į savo minkštąją lovą. Man iš paskos dar vis ritosi Jadzytės keiksmai ir prakeiksmai, bet jie buvo tokie malonūs ir širdžiai mieli....