Išpažintis
Šiandien diena bus man jau paskutinė,
Rytoj manęs nebus, nepamatysit7
Nesidedu daiktų. Nekraunu aš kuprinės
Ir : -„Neišeik, palauk!“ Jūs man nepasakysit.
Jau budelis galanda savo aštrų kardą,
Tai bus rytoj vos saulei patekėjus.
Šiandien prisimenu aš paskutinį kartą,
Kuo šiam kvailam pasauliui nusidėjau.
Žinau, kad mane neapkenčiat, smerkiat,
Kitaip manau juk ir negali būti.
Netekę artimų žmonių dažnai jūs verkėt,
Už tai man lemta dar jaunam supūti.
Kiek daug gyvybių atėmiau nesuskaičiuoti,
Jų nežinau, visai jų nepažystu.
Dabar atėjo laikas man pas juos važiuoti,
Nevertinau žmonių gyvybės pripažįstu.
Kas kaltas man dabar sunku sakyti,
Nuteist mane gali tik visagalis dievas.
Vienintelis žmogus, kurio akis bijau matyti,
Tai mano senas ir ligotas tėvas.
Nebeprisimenu kaip viskas prasidėjo,
Tiktai žinau rytoj tai viskas baigsis.
Kažkoks šėtonas ranką ant peties uždėjo,
Aš neliūdėsiu, nepradėsiu keiktis.
Atėjo kunigas, kad sukalbėčiau paskutinę maldą,
Ką pasakyti jam nesugalvoju.
Emocijos ir siaubas mane valdo,
Ar verta pult su atgaila po kojom?
Žiūriu pro langą grotomis užkaltą,
Rytoj mėnulio jau nepamatysiu.
Už savo poelgi ne žmonišką ir kaltą,
Prieš žmones ir prieš dievą atsakysiu.
2006/08/23
|