Asha ačių Tau už gerą žodį draugystė geriausia dovana!!!

Šiaip klausaus Tu viską teisingai supratai. Čia visur mano gyvenimas, malonu, kad ir čia mane supa geri draugai...

Nuotraukų albumas

Vartau albumą nuotraukas matau,
Draugų, kuriuos ankščiau turėjau.
Ir kiek pabuvus supratau,
Be reikalo čia prasidėjau.

..Štai šito draugo jau nėra,
Liga sunki palaužė.
Gyvybė jo kaip ta styga,
Ne atsargiai palietus nusitraukė....

...Merginą šitą du kartus,
Likimas stipriai baudė.
Sūnaus ir vyro prieš metus,
Namuose grįžtant nesulaukė...

...Šitos šeima labai liūdna,
Vaikų nesusilaukė...
...O ta vis skundžias, kad biedna,
Nors į Havajus plaukė....

...Štai tas kolonijoj seniai,...
...Anas va prasigėrė...
Tai taip išeina, man vienai,
Gyvenimas plačiai duris atvėrė.

Į savo nuotrauką žiūriu,
Viena sau pagalvoju.
Kokį gyvenimą turiu,
Ar išsipildė apie ką svajojau?

Manau dabar viskas gerai,
Jaučiuos kaip ir norėjau.
Nors pagalvojus atvirai,
Vaikystės neturėjau.

Be ne, neverta čia liūdėt,
Nes ašaros jau temdo veidą.
Albumą tą reikia padėt,
Antai ir saulė nusileido.

Jie čia jauni, jie čia linksmi,
Visi gyvi, vieningi.
Visi kaip vienas čia jauni,
Visi kaip kažkada laimingi.

2006/08/20

Lietuvai

Kažkur Europos vidury,
Prie Baltijos smėlėtos.
Sau dainą suokia Vyturys,
Ir kalvos ten gėlėtos.

Tenai šalis mūs mylima,
Ji Lietuva vadinas.
Lig ašarų man artima,
Žiedais ramunių ji pasidabinus.

Graži ir taip man artima,
Tėvyne Tu saulėta.
O kiek pasaulyje dainų,
Apie Tave sudėta.

Gandrai iš tolimų kraštų,
Į Lietuvą pargrįžta.
Nes jiems čia taip ramu, ramu,
Čia meilė trykšte trykšta.

Tarsi pro langą pamatau.
Senelis plačią dirvą aria.
Jei kur paslydus parklupau,
Močiutė švelnų žodį taria.

Jų jau nėra, bet Tu likai,
Mano miela gimtine.
Juk ne vienam taip patikai
O Lietuva, Tėvyne!

2006/08/20

Širdgėla

Mano meilė atėjus nurūko,
Žaizdą gilią širdyje palikus.
Gabalėlis manęs atitrūko,
Miegas, valgis svajonės pakriko.

Plėšia širdį man jausmas ne mielas,
Sūrios ašaros teka per skruostą.
Atsiskyrė turbūt mano siela,
Susikrovė kitur savo sostą.

Kam mylėjau, kam leidau apgauti,
Kam aš meile aklai patikėjau.
Savo kūno daviau paragauti,
Širdį perskėlus pusę įdėjau.

Gal daugiau niekada nepamilsiu,
Niekada, niekada nemylėsiu.
Savo aimaną šitą išgirdus,
Nesakysiu myliu, patylėsiu.

Išsityčiojo kvailas likimas,
Savo meile mane apdalinęs.
Mano balsas tylus ir prikimęs,
Muša valandos jau paskutinės.

Išeinu ir atgal nebegrįšiu,
Nėra meilės tik laukas ten plynas.
Žiūriu tiesiai pro atvirą plyšį,
Kur sustingęs niūrus vienuolynas...

2006/08/21

biat kodel pasakyky kodel as sedziu dabar wienas....
kodel man reykejo palaidoti wisus draugus..
o gal ash jue yr niekad neturejau...
jaw sedziu milijona metu wienas..
wienas kaip wilkas..
biat kur tu? kur esi??
kodel neateini..
ar kirdi? tai mano sudauzyta sirdis??
ji wis dar plaka..
su wiltimi..
kur esi??
ko nateini?
as zinau..zinau atsakyma kodel?..kodel neateini..

Drawgams kuriu gywenyme nesu turejas..

Mielas nepažystamasis ačių už gražias eiles. Norėtūsi žinot kas esat.

Prie ežero

Tylus, ramus, laimingas vakaras,
Ir cigaretės rūksta dūmas.
Nuo karščio akis graužia prakaitas,
O burnoje kažkoks kartumas.

Pasikeliu, įsipilu šampano,
Ragauju jo septintą kartą.
Ir paprašau draugo Antano,
Papjaustyt paskutinį tortą.

Iš palapinės sklinda aimanos,
Mes susimąstom, susižvalgom.
Pas tuos, matyt, bus greitai permainos,
Ir vėl mėsos visi užvalgom.

Šampano jau daugiau nenoriu,
Taip galima ir prasigerti.
Pasikeliu visai ne savo noru,
Na, laikas juos iš ten pakelti.

Jau aušta rytas metas eit pasnausti,
O laužo dūmas toks gaivus ir mielas.
Belieka galvą pagalvėj užspausti,
Ir patikėti miegui savo sielas.

2006/08/21