truputis minciu is praeities.. kurinyje sudetos mintys is sms, susirasinejimo su vienu zmogumi, todel kai kurias mintis galite buti skaite ir kitose knygose...

Mano alsavimas nepaskendes mele ir apgauleje, ir mano zodziai, nuogi kaip atviras nervas, ir mano svajone, islaikiusi laiko isbandymus tiesiasi i tave… as jauciu, kaip rudeniskai trapia mano sirdi rankon tu imi. Rodesi ramybe rast galeciau, tarp tu ranku, tu sparnu – naktu… Tik keista kai mane jos liecia, as nerimstu, begu… bet jauciu… Atrodo taip arti, arti, arti esi, jog tuoj ranka paliesiu tavo akis. Pamatysiu. Bet negaliu ir delto daug skaudziau.
Matyt kiekvienas zmogus turi prarasti ka nors brangaus, kad paskui visa gyvenima ieskotu. Gal gyvenimas mums duotas tam, kad mes ismoktume nebijoti klysti, o darydami gyvenime drasius zingsnius, atrastume tai, ko trokstame. Mus supancia aplinka sukuriame patys ir gauname is jo ko nusipelnome! Tai kas gali, bet kuriuo metu pakeisti musu gyvenimus, jei ne mes patys, projektuodami pasirinkimo galia? Galbut zmogus – angelas?… Musu sielos draugas atjauciantis ir suprantantis giliausius musu troskimus, turintys tokia pat krypti gyvenime… Argi si planeta negali buti gyvenama angelu, kurie pripildytu vienas kito gyvenimus nuotykiu ir paslaptingumo.
Visi mes angelai, tik su vienu sparnu. Noredami pakilti turime apsikabinti. Truksta tiek nedaug, tik zinoti ka apkabinti. Bet stovime abudu uz sienos. Uz sienos – mudu isskyrusios. Ir lieciame ta pati akmeni is priesingu pusiu… Tik, vienas kito alsavima girdim. Ir jauciam sirdziu plakima.
Ateis naktis… atplauks menulis ir zvaigzdes suzibes tik tau ir man. Ir nebusim atskirai, nes mus sapnai globos ir sildys. Bet taip liudna… Nors zvaigzdes man sypsosi ir toks grazus dangus… Jos nori man kazka pasakyti… Ak, kaip man ismokti zvaigzdziu kalba? Kaip nuostabiai jos zeri. Ju taip nieks nemate, kaip tu jas matai. Nes tik tau naktis akis atvere. Ir vienai tau zydi ir alsuoja visa tai! Tad viliojanti mano drauge, kokia grazi zeme sia sia nakti, kai mes galvojame vienas apie kita. Galvoji apie ta kuri atstumiai is baimes netureti. Ta kuriam pasiuntei savo siela pro atvira langa, ir gal ji tebeeina lig siol I mane debesu kamuoliais. Tu ne ta pas kuria negristama. Tu kvepuoji man I veida, smelkiesi I samone. Tu nieko pikto man nedarai, bet ir nepaleidi manes. Ir pajuntu, kad einu I tave. Tai kas jungia mus – amzina. As atpazinsiu tave visada. Kai jausiesi vienisa, tai as tau dainuosiu. Kai manysi, jog esi pamirsta, tai as siusiu tau sapnus, kurie pildosi.
Nors gyvenam skirtingus gyvenimus, bet vakarais jau tiek laiko vis dar mokame sypsotis vienas kitam. Idomu kiek dar tokiu vakaru skyre mums likimas?..

Na ir dar minciu is praeities...

Leisk pasaka tau pasekti apie dvi tolimas žvaigždes, kurios mylėjo, bet negalėjo susitikti. O kai viena jų kitą apkabino, jos sudegė abi aistroj.
Todėl nenoriu išnykti iš tavo minčių. Pasklisti smulkiomis dulkėmis po visatą ir daugiau niekada netrugdyti tavęs. Tiesiog iš tolo tavimi grožėtis ir šypsotis tau nematant. Nenoriu... Man tavo vardas lūpose kas vakar sprūsta ir aš tavo veidą žvaigždėse matau. Man trūksta tavo šilumos, kurios aš taip ilgiuosi.
Padovanosiu viską ko prašysi: dalelę rankų šilumos, širdies tyrumo, bučinių aistros, nes pragaro ugny sudegti yra lengviau nei tave palikti ir užmiršti.
Ka tau rašyti? Kaip sielos smuikai rauda? Ar kaip vėjas mane blaško po minčių labirintus? Man reikia krintančio lietaus, man reikia žvaigždžių, spindinčio dangaus... Man reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane... Nes noriu būti tuo vėju kuris kedena tavo plaukus, tuo mažu paukšteliu kuris nutūptų tau ant delno. Noriu būti žvaigžde kuri globotų tavo sapnus, ugnies liepsna kuri degtų tavo širdyje. Lietaus lašelis - švelniai liečiantis tave. Norėčiau būt namu kuris apsaugotų tave nuo audrų. Noriu su tavim skaičiuoti krintančias žvaigždes. Surinkti jas visas ir atnešti mažą saulelę lemties, apšviešti mūsų pasauliui.
Bet kol tavęs nėra, mane naktis ramina. Vėjas draiko plaukus. Lietus paslepia ašaras... O aš esu tik dulkė šiame pasulyje, nops širdis dar plaka viltimi...

Atidziai perskaiciau......labai patiko:)...Sekmes tau...kuryboje ir asmeniniame gyvenime....Buk tuo, ka cia parasei....ir seimoje...- antra pusele..bus devintam danguj:)) o gal taip ir yra?...Kitaip negimtu tokie grazus minciu deriniai.. Lauksiu dar...tavo pamastymu...

DD tokie minciu dariniai gime, kai dar tos antros puseles jo gyvenime ne nebuvo

Ir visviek... tu gali...prisiskirti gaziausius zodzius..sau:)))...na..tipo tau rase:)) ...Ateiste..tu ji paniurkyk...) kad dar ka nors grazaus mesteletu:))

ne - neniurkysiu - kai nores, pats ides be to, prie gero priprantama

Erotai, ziurek....Ateiste..tau liezuvi...rodo,,:))) (tipo skundzia):)

ateiste ) tikrai...neskudike