Policija mane nuvežė į nuovadą, kur manęs jau laukė tardytojas. Jis sėdėjo rūškanu veidu mažame kambariuke. Kambarys tikrai neatrodė jaukiai. Jis pirmiausia paklausė vardo ir pavardės. Aš nesipriešinau... atsakinėjau į visus klausimus. Galiausiai jis paklausė:
- Ar jūs būdamas blaivaus proto prisipažįstate, kad esate kaltas?
- Dėl ko kaltas? Aš net nesuprantu, kodėl mane suėmė...
- Jūs kaltinamas dėl Žaklinos, tiksliau dabartinės jūsų žmonos, tėvų mirties. Jie buvo nušauti šią naktį iš ginklo, kurį radome pas jus ant staliuko.
Va dabar aš išsigandau... nesupratau, kodėl mane pakišo.. ir kam to reikėjo. Tuomet atsiminiau Keitę. Ir pasakiau:
- Ar pas jus dirba Keitė? Ar išvis yra toks asmuo?
- Kokia dar Keitė? Tokia pas mus tikrai nedirba...
- Tuomet manau, kad reikėtų jums pradėti pasakoti vakarykštės dienos įvykius. Manau, kad jūs nepatikėsit, bet leiskit man visa istoriją papasakoti...
- Kalbėk aš klausau.
Nieko nepraleisdamas papasakojau visą istoriją. Tardytojas nepratarė nei žodžio, kol aš baigiau. Tuomet tarė:
- Gan gražus pasakojimas. Arba jūs puikus melagis, kas yra didžiausia tikimybė, arba jūs patyrėt pragarą. Ir esat kvailys, jog nesikreipėt į policiją iš karto. Mes patikrinsim faktus, jei nemeluojat greit jus paleisim. Iki tol pabūsit kameroje.
- Kokiu faktus?
- Pasikviesime taksį firmos darbuotoją, vairuotoją, patikrinsim ar tikrai nėra jūsų „hardo“, pažiūrėsim ar bare dirba Keitė.
- Puiku, įsitikinsite, kad aš sakau tiesą.
Mane nuvedė į kamerą. Ten buvo ne koks vaizdelis. Visų veidai perkreipti. Man pasiūlė palošti kortomis iš pinigų. Žinojau, kad atsisakyti teisės neturiu. Tuomet prisiminiau pinigus, kuriuos buvo davęs Klaidas, kai ėjau į pasimatymą. Pagalvojau, kad kol turėsiu nors kiek pinigų mane vertins. Pradėjom žaisti...
Po maždaug 7 valandų mane pakvietė vėl į tardymo kambariuką. Tardytojas tarė:
- Prasti tavo reikalai. Jokia Keitė nedirba tame bare ir išvis sakė, jog naujų padavėjų nebuvo priėmę jau kelis mėnesius.
- Gal ji sumokėjo jiems, kad tylėtų?
- Galbūt, bet mes radome tavo kompiutery „harda“ ir taip pat radome jame tavo dienoraštį. Kurį pradėjai rašyt prieš savaitę. Ten viskas parašyta, kaip, tu, planavai žmogžudystę. Tavo versija visiškai nepasiteisino.
- Bet aš niekada nerašiau jokio dienoraščio... be to ar aš būčiau toks kvailas ir pasakęs jums, kad mano „hardą“ pavogė, jei jis butu kompiuteryje ir tuo labiau, jei jame būtų dienoraštis?
- Mes dar įsikviesime liudininkus ir patikrinsim pirštų ant spaudus ant ginklo.
Mane vėl grąžino į kamerą. Dabar aš supratau, kodėl reikėjo mano „hardo“. Bet skaudžiausia buvo, kad Keitė mane išdūrė. Ir nesupratau, kodėl Žaklina nužudė savo tėvus...

Dar po poros valandų mane vėl pakvietė į tardymo kambariuką. Ten manęs jau laukė taksį firmos mergina ir tardytojas. Ji mane pažino iš balso (bet ir pati meili buvo netik jos saldus balsas). Tardytojas prašneko:
- Atsitiko keli palankūs faktai tavo naudai. Pirma tave atpažino ši mergina, bei žodis į žodį pakartojo tą patį ką tu man sakei apie jūsų pokalbį. Pasirodo, kad taksį tavęs atvažiavo pasiimti tik po 75 minučių, nes kažkas sumušė taksistą ir nuvažiavo tavęs pasiimti su taksį mašina. Matyt jie klausėsi tavęs prikabinę prie tavęs blakę nuo pat pradžių.
- Tai jus manim patikėjot?
- Taip, bet ne dėl šitų faktų. Todėl, kad prieš valandą buvo nužudyta Žaklina. Ir mes neradom tavo pirštų antspaudų ant ginklo. Todėl tu paleidžiamas liktinai, su sąlyga, kad neišvažiuosi iš miesto.
- Tai aš galiu eiti namo?
- Taip.
Išėjau pasimetęs. Galvoje sukosi mintis, kad čia kažkokia nesąmonė. Man čia kažkas nepatiko. Kai priėjau namus pamačiau, kad vėl kažkas yra mano kambaryje. Norėjau apsisukti ir bėgti į policiją, bet mane nugalėjo smalsumas ir aš nuėjau į savo butą. Atidaręs duris išvydau Keitę.
- Labukas. Aš tavęs laukiau. Žinau, kad mūsų klausosi policija, nes prikabinėjo ant tavęs blakių, todėl kalbėsiu greitai. Mane nusamdė Žaklina, kad nužudyčiau jos tėvus.
- Bet kodėl ji to norėjo ir prie ko čia aš?
- Žaklina to norėjo, nes ji įvaikinta. Ir nebūtų gavusi, nei cento iš tėvų palikimo jei nebūtų vedusi, todėl pasirinko tave. Be to ji įklimpusi į skolas, todėl skubėjo kuo greičiau nužudyti tėvus ir suversti kaltę tau.
- Ar verta žudyti žmones ir griauti gyvenimus dėl kelių milijonų?
- Ne milijonų, o dėl kelių milijardų.
- O kodėl Žaklina negyva?
- Ne vien ji. Negyvi ir tie klounai, bei dar keli, kurie tave sekė. Žaklina negyva dėl to, kad priverčiau visus pinigus pervesti man. O klounai negyvi, nes man nereikėjo liudininkų. Tikiuosi policija spėja užsirašinėti.
- Tai tu viską pasiglemžei sau? Kodėl dabar viską pasakoji man?
- Todėl, kad tu man rūpi. Kaip manai kodėl nebuvo ant ginklo tavo piršto antspaudų? Aš nenorėjau, kad tu būtum atpirkimo ožys...Aš tave myliu...
- Aš nesutiktas, kad manęs vėl nemaustai...
- Tau rinktis...arba bėgi su manim į užsienį arba lieki toliau skęsti savo nuobodybėje...
Pasigirdo smūgis į duris. Po dar vienas. Supratau, kad policija laužia duris. Keitė tarė:
- Ar bėgi su manim? Apsispręsk dabar...
- Bėk, aš negaliu taip... sąžinė neleidžia.
- Aš žinojau, kad tu nesugebėsi, todėl tave ir myliu.- Ji pabučiavo mane ir išbėgo į balkoną. Ten jau buvo pasiruošusi virvę.
Kai įsiveržė policija vidun, ji, jau buvo nusileidusi virve ir bėgo gatvėmis... Policininkai turėjo įrašą apie visą mūsų pokalbį. Mane paliko ramybėje, o ją paskelbė ieškoma. Žinoma niekas jos nuo tada daugiau nematė. O aš po kelių dienų tvarkydamas lovą radau po čiužiniu lagaminą, kuriame buvo raštelis su užrašu: „ Mane gali rasti šiuo numeriu ********, aš tavęs lauksiu visą gyvenimą“. O lagamine buvo 1% nuo milijardo. Aš, žinoma, taip jei ir nepaskambinau... bet lagaminėlio turiniu pasinaudojau..

----------------------------------------------------------------------------
Kaip sako Algis Greitai: „Žurnalo pabaiga"

Va ir sukramčiau pasakojimą..Įdomus:)
Čia grynai fantazija ar gal kažkas mestelėjo mintį?
Sveikinu:)

Cia vienos nakties sapnas... jei netingeciau uzrasinet jau tureciau nemazai knygu

Tai tu užrašinėk, ateity turesi puikius siužetus

,,Mano Garsas”
Viskas prasidėjo ne taip ir seniai. Maždaug pirmadienio ryte. Kaip visada išlipau ne ta koja iš lovos... Ar žinot kokios savaitės dienos nemėgstu? Aš jum atsakysiu... pirmadienio. Kaip jau minėjau aš atsikėliau ryte... nors nevisiem turbut toks laikas rytas, nes buvo be 5 minučių 12. Ko čia nustebot? Man atostogos. Be to įdomu kada patys atsikeltumėt jeigu nueitumėt miegot 3 nakties (o gal reikėtų sakyti ryto).
Na gerai reikėtų nenukrypti nuo temos. Esmė tame, kad aš atsikėliau ir jau pravėriau burna rėkdamas nekenčiu pirmadienių, kai staiga nieko neišgirdau. Iš pradžių visai pasimečiau. Pradėjau rėkaut visokias nesamones, bet visviena neišgirdau jokio garso. Tuomet viska supratau. Turbūt mano mikrofonai sugedo. Yra tik viena išeitis. Reik eit į lauką ir pratestuot. Vos tik išėjau į lauką kaip mane skardžiai aplojo šuo. Mano paties šuo aplojo mane. Kur tai matyta? O dar tas katinas. Tiesiai i blužnį nagus suleido. Aš pradėjau rėkt, bet nieko nesigirdėjo. Bet pala, kaip aš galiu girdėt šunį, o savo rėkimo negirdžiu ir šuo į mano balsą nereguoja? Ir man viskas paaiškėjo. Ne mikrafonuose bėda, o mano kolonėlėje. Gal aš blogai laidus sujungiau? Apsižiūriu apie save, bet nematau problemos. Atrodo visos kūno dalys savo vietoje. Tuomet susiradau atliekamą laidą. Gal tiesiog mane reik įjunkt. Vieną galą laikiau, o kitą įkišau į rozetę. Turbut toliau nereik pasakot kas nutiko. Silpnų nervų skaitytojų paprašysiu praleisti kelias eilutes. Mane kaip reikiant pakratė, bet plaukai piestu neatsistojo. Įdomu, kodėl plaukai neatsistojo, per multikus mačiau atsistoja, o man nieko. Daugiau nežiūrėsiu animacijos. Visas apsvilęs nusprendžiau, kad geriausia būtų nueit miegot. Miegas viską pataiso.
Atsikėliau aš kitą dieną gana anksti. Maždaug apie 11. Ar bent įsivaizduojate ko labiau nemėgstu už pirmadienį? O gi antradienių. Taigi aš atsikėliau ir vėl jokio garso. Kaip žmogus gali jaustis pilnavertis, kai net rytais nesugeba nusikeikti??? Ir aš pradėjau galvot, kur čia šuo pakastas. Į galvą atėjo tik viena mintis. Tikriausiai mano garso plokštė sugedo. Reik eit pas daktarą. Bet, kodėl aš girdžiu garsus tik pats negaliu skleisti? O gal reik draiverius atnaujinti? Kaip ten bebūtų reik eit pas daktarą.
Prie daktaro durų prasėdėjau pusė dienos. Kaip visada. Tik kažkodėl praeiviai iš manęs šaipėsi. Kai užėjau pas daktarą jis mane išvijo ir pasakė, kad baikčiau juokus arba eičiau pas psichologą. Svarbiausia, kad aš net nespėjau daktarui užrašyt kas man yra, kaip greit mane išvijo. Pasiūlė pas psichologa apsilankyt, kas čia per šundaktaris? Nusivyliau daktarais ir parėjau namo. Kaip sakoma rytas protingesnis už vakarą, tai aš ir nuėjau miegot.
Kitą dieną atsikėliau gana normaliai tarp 11 ir 12. Man pats tas. O dar trečiadienis, visai gera diena. Visgi jau vidurys savaitės. Taigi aš atsikėliau priėjau prie kompo ir suvokiau ,,kame replės“. Išsitraukiau iš po maikutės garso plokštę, iš ausų mikrofonus ir svarbiausia iš burnos išėmiau kolonėlę. Išsiviniojau iš laidų ir viską prijungiau prie kompo. Ir kaip jus galvojat? Viskas veikia. Ir pats kalbėt galiu. Va taip vat ir būna po sekmadienio išgertuvių. Tikiuosi slaptažodžių nekeitinėjom girti  . Bet visviena lieka keli neatsakyti klausimai. Kodėl mane katinas apdraskė ir šuo aplojo? Ai turbūt todėl, kad šuo norėjo valgyt, o katinui nepatiko kai ant uodegos užmyniau.
Va tokia ir istorija. O moralus jos būtų, kad pirmadienio rytais reikėtų visgi į veidrodį pažiūrėti.
P.S. Čia konkursui rašiau, tai geriau niekas nekopinkit

jauciu blogas:))) kaip mano is "energetiko"

Tiko... ka tik pamaciau kad dalyvauju tik galvoju kad liksiu nesuprastas nes kiek matau ten renkasi dauguma vaikai...