Pasaką apie Balvoną ir Site Adm tractor
Gyveno vienas durnius, na o kitaip — balvonas,
Gulėjo ant sofkutes sau, sotus, beveik pitonas.
Nusprendė pakeliaut jisai, pasaulį pažiūrėti,
Susiruošė drabužius sau, batus ir nori eiti.
Kur eiti tik nežino jis, pakaušį kaso, stovi,
Į dešinę ar kairę, nežino ko pats nori.
Ai, eisiu aš bet kur, nesvarbu, žemės daug,
Kur galva kvaila benuves, vargų nebus perdaug.
Jis toli ėjo per miškus, per dykumas sausas,
Per jūras, pievas ir kalnus, ir per gilias marias.
Priėjo pasienį jisai, o ten pikta sargyba,
Arba sukursi „niką“ tu, arba atims gyvybę.
Ilgai tas durnius negalvojo, pasakė garsiai gan,
Esu balvonas aš, todėl Balvonijos vardan,
Praleiskite mane čionai, aš noriu čia gyvent,
Ir kaip vadinasi šalis, kur lemta man pasent?
Sargyba pažiurėjo skeptišku žvilgsniu,
Šalis vadinas Laikas, ar tik pritapsi tu?
Balvonas stovi, tyli, nežino ką sakyti,
Laikysiuos aš taisyklių, laukan nereikia vyti.
Balvonas vaikšto žiūri, Laikas jam lyg geras,
O valdo ji „adminai“, beveik kaip rusų caras.
Vyriausias ten trakto/rius, pikčiausias iš visų,
Kiti kiek ramesni, vienodos galios jų.
Užėjo kart balvonas pas traktor į svečius,
O betvarkė ten tokia — sulaužysi pirštus.
Nusprendė pajuokauti, išgąsdinti „adminus“,
Atsakė klausimėlį apie vadžios statybas.
Ir sulėkė „adminai“ kaip musės ant šūduko,
Pradėjo jie varyti ant vargšo Balvoniuko.
Vajėzau, mes pastatėm, jau šitą naują pilį,
Nereikia pastabų mums, balvone, sėdėk tyliai.
Bet žvengia jie iš savęs, dėl betvarkės tokios,
Ten pusė Laiko tokio, tyliu dėl pastabos.
Jūs, gerbiami valdovai, šitos šalies „adminai“,
Pašalinkite šiukšles ir išsiskirsim tyliai.
Prašau jus pažiūrėti, įdėmiai ir visur,
Pašalinkite šiukšles, ir pilnas bus ažur.
*************
Kažkiek praejo laiko, užgijo visos žaizdos,
Jis dairosi per naują – pasikeitė gal vaizdas?
Užeina i „Agora“, kur forumas ir pletkos,
Ir ko ten tik nėra: ir mokslas net ir bledkos.
Visur jis dalyvauja, ir viskas jam įdomu,
Na, žmonės, pasakykit, gal tinka kaip balvonui?
Jis kartais pajuokauja [galvoja – ne per žiauriai],
Užuoauta, gerumu jis permirkitas kiautai.
Iš senbuvių vaikinas panoro susiburti,
Šiek tiek jis pagalvojo – pradejo meet'a kurti.
Gerų minčių jis pilnas, pasisiekimas bus!
Net plentas nėra lygus, sumanymas nežlugs!
Balvonas tik pasiulė nuomonę jam savo,
Kiti iškart užpuole ir kumsčiu pamojavo.
Gal būt visai be reikalo Balvonas pasisakė,
bet tokia prigimtis jo, šiek tiek yra patrakęs.
Dabar eilinį kartą „parų“ bus pasodintas,
- Minčių neuždarysit, idėjos bus apgintos!
Juk niekas iš adminų vaikinui nepadėo,
Balvona kritikuoja..... Na va, mintis nuejo.
