nuotaikai praskaidrinti, tuo labiau dabar saules ner....

Saule man šviečia,
Negaliu aš be jos.
Mane švelniai liečia,
Spinduliai šilumos.

Kas aš be jos?
Kaip batas be pado,
Kaip ausis be klausos,
Kaip vežimas be rato.

Negaliu aš be jos,
Kaip žuvis be vandens,
Kaip karys be kovos,
Kaip banda be piemens.

Balvonas...

Priimk gėles,
Priimki saulės džiaugsmą,
Priimk birželio žalumą laukų..
O tuos batus, kad būtų du,
aš tau nupirkti ketinu..
"Laike" keliukai akmenuoti,
Ir per ražienas neisi juk basom..
O saulei bus kažkas nutikę-
Tu prižiūrėk ir pataisyki netyčiom

Užtaisiau neribotam saugojimui

Balvonas čia žinok tos šiukšlės kitokios apie kurias šnekėjai jau kai pašiukšlinai tai kai prilimpa tai ką te dienos per metus neišplausi. Teip kad rašyk eiliukus ir tom poezijom vis uždėdinėk, tada ir dings viskas
O eiliukas gražiai gavosi, girdėjau rusų dainelę panašia DDT grupės labai šaunu lauksim pratesimų

Šitagi, noriu įsikišti:

jokios senos žinutės šiaip sau netrinamos. Jei žmogus kažką parašo, dėl ko kyla diskuija, o paskui ištrina - tai jau, kaip sakant, praeities redagavimas ir savo išsakytų minčių neigimas, t.y., idijotiškas ir gėėėdingas poelgis.

Vieninteliai daiktai, kurie gali būti trinami - tai tarpusavio įžeidinėjimai (abipusiu susitarimu) bei spamas (be jokio įspėjimo ar pasiaiškinimo).

Ne maži gi vaikai esam, kad išsidirbinėt.

O šiaip, aš tai ir nesupratau, kas čia ką ir kaip ištrynė, gal galit paaiškinti?

siaip nesuprantu, kam tada, kai atidarineji tema apacioi yra langelis, kur reikia nurodyti kiek tesis dienu. As butent ir padariau ta tema trupmalaike 2 dienas ir viskas. Bet jeigu jos bus nuolat, tai man nepatinka

Ten ne tema galioja, o apklausa..Na, klaustum, ką myliu: išvardinta- triušius, bebrus, voveres..Tai klausinėsi 3 dienas, jei tiek nustatysi..

Verkia?
Imk nosinę..

Balvonai, žiūrėk, vat Asha tau viską paaiškino

Pasakėčia apie šiukšles

Ir kilo viesulas baisus laukuose,
Išsklaidęs šiukšles kiemo mūs visas.
Kas gatvėj džiaugės, kas namuose,
Jos iškeliavo už tvoros ir į dausas.

Vienam žmogeliui jų pritrūko,
Gal pametė kažką, gal šiukšlėse paliko,
Jis klausinėja, vis nervuojasi ir rūko,
Juk ta šiukšliadėžė labai patiko.

Ir keikė jis likimą, keikė kiemo brolį,
Iš kur tas viesulas, iš kokio šono.
Labiausia save graužė, gėrė dimedrolį
Ir vis save vadino - išpera balvono...

Tačiau kaimynai vis ramino, guodė,
Ne šiukšlėse juk laimė, padlienoj lavonų.
Esi juk toks puikus, pirštukais rodė,
Neverta juk save vadint tikru Balvonu....
**************

Tegu jau liks tas vardas tartum mitas,
Apie šiūkšlytes permestas į kitą kiemą.
Ir lai legenda ši ratukais tyliai, tyliai ritas,
Pakol užklimps sniege kai švęsim žiemą.

Vaikai, gyvenkime draugiškai!!!