pakalbėkim apie skolas...
jos būna įvairios: materialinės, finansinės, moralinės, garbės. ir visos jos tarpusavyje persipynusios.
dažnai jaučiamės skolingi tėvams, seneliams. ypač, jei jie anksti mus palieka. kiti skolų nejaučia, motyvuodami " o kas jų prašė mus gimdyti". vaikų atsiradimas teikia PAREIGĄ jais rūpintis. O kadangi dažniausiai sakoma,kad niekas negaunama veltui - skola lieka kaboti...
kai mokiausi universitete, dėstytojai kartais pasirašydavo garbės skolas. garbės... pasitikėjimo, supratimo. tiksliau - sąžinės. jos pasidengs gyvenimo egzaminų metu... išsilygins anuliuosis, arba ir vėl... liks kaboti iki galutinio atodūsio.
labiausiai slegiančios - materialinės. galbūt dėl to, kad labiausiai įtakoja mūsų gyvenimą, judėjimą, išteklius, poreikius. madinga imti paskolas, skolintis iš draugų, artimųjų. bet..... ir vėl lazda turi du galus. ne vienas lengvai ėmęs paskolas ir praradęs darbą, turėjo atsisveikinti su svajonėmis,turtu, artimaisiais, tėvyne ir ramybe. ne veltui patarlė yra" nori prarast draugą - paskolink jam pinigų". tokios skolos tampa nemaloniu akmeniu,kabančiu ant kaklo, kai kuries pradeda sutrikti atmintis, kai kurie parodo save kitoje šviesoje.....
teisingai, dar yra skola prieš visuomenę, prieš valstybę:)))) na, bet ji jau atsiima savo su kaupu. ne veltui yra laisvės nuo mokesčių diena.
ramiai miegokit. lai jūsų neslegia jokios skolos. nebent...... būsit skolingi man komentarą