Kažkada domėjausi japonizmais, o čia - nesenai sukompiliuotas a-la haiku, legendų ir pasakų motyvais - enjoy! (Sorry dėl netikslaus skiemenų kiekio, nes lietuviškai sunku suderinti žodžius ir jų reikšmes...)

Raudonas sakurų užklotas
Ir beždžionių karalius
Ilgisi [savo] karių

***
O čia - vieno ruso haiku:

Apsnigtas suoliukas
Tramvajaus bilietas
Senio pėdos

Nesijaudink del skiemenu ar ko dar..
Cia dirbam kaip mums gera, ir kaip sekasi surasti gera minti ar zodi..
Labai idomu tai, ka dabar parasei.
Mazai zodziu, daug turinio..Labai vertinu toki gebejima..
Bravo, Populiste:)
Rasyk...su malonumu skaitysiu. Laukiu eiliu, minciu.

asha labai gražus Tavo eilėraštukas - šaunuolė

Tam belieka tik savaitgaliai..ir kartais netyciukas gaunas....Aciu,..Irma..)
O cia..gime nuo mesteletos minties..

***

Aš ne tokia
Juoda juoda
Kaip paišė tau
Naktis šalta,
Bedantė,
Sudarkytu veidu..
Ir ne tokia
Jau negera,
Kaip švilpė
Vėjai kamine..
Jie abejonės sėklą
Tau nuleido..

Tu patikėk
Manim,
Tu pamąstyk,
Suprask savim,
Užklok mane,
Užklok save
Baltom dienom,
Šviesiom mintim,
Atstumki naktį,
Pažaboki vėją,
Kurs tavo sieloj
Netikrumą sėja..

Ir būsiu vėl
Balta- gera,
Kaip kriauklė,
Jūros nuprausta,
Ir saulės
Nubučiuota..
Tik patikėki
Tu manim,
Jūron bėgančia
Vilnim,
Ir dingstančia
Už horizonto
Juodo...


2007

Juoda naktis užspaudžia šviesą,
Ilgainiui lieka vien viltis.
Kad tai ką matom - laimę, tiesą,
Yra kaip kryžiuje vinis.

Vilties paminklas juk beprasmis,
Jei žemėj visada naktis.
Ir negi niekam jau negims mintis,
Kad žmogui reikia saulės gurkšnio.

To mažo, paprasto ir švento,
To laimės spindesio veide,
Iš amžinybių atgabento,
Su spindinčia dangui žvaigžde.

Aš ją surasiu, aš ją nešiu saujoj,
Nors reiktų paaukoti tam save.
Jei reiks pakviesiu ir Tave
Ir mes įžiebsim šviesą naują...

Irma.

AUDRA

Viesulas gaudžia
Vargonais.
Jis perplėšė medį
Per pusę...
Galingi yra
Vėjų monai,
Mes negalim
Audros sustabdyti.

O ji karaliauja,
Nerimsta,
Ji nugena upę
Prieš srovę,
Išbarsto ledokšnius,
O žvilgsnis
Primena žvilgsnį
Valdovės.

Vieškeliu barška
Statinė,
Be šiferio stogas
Juoduoja.
Ji greitai lapus
Suskaičiuoja
Ir drebia
Stipriai juos
Į šoną.

Laiduose čia arfa
Suskamba,
Čia vėlei sušvilpia
Prie lango.
Užuolaidą pakelia,
Žiūri,
Ko sėdžiu viduj
Susirangius.

Ir man tiesia
Ranka
Ir kviečia
Į sodą su vėjais
Pasiausti.
Dairaus, kur mani
Kailinukai...
Norėčiau.
Truputį bijausi...

2007

...audra....graži...