Labas asha
Na iki poemos tai dar toli...
Reikės pratesti gal kada
Šiaip tingiu daug galvot

O tu , Gintarai, netingėk, bet rašyk
Kas čia dabar?a?

Gerai,einu miegot...

skaitau..net seiles bega...grazu..

Labas panda!
Kur mažute buvai prapuolusi?

Atleiskite , bet man eiles turi rimuotis. Nesuprantu, kaip zodziu kratinis, kuris nesirimuoja galima vadinti eilerasciu. Nieko neorejau izeisti. Isanksto atsiprasau. Tiesiog cia mano nuomone.

Balvonas,žiūrint kokiu kampu į tai žiūrėsime.
Patį žodį eilėraštis,galima šifruoti kaip:eilučių (arba 1 ilgos eilės),
raštas (Parašymas...).Taigi,viskas paprasta.Tokiu atveju galima rašyti kaip tik kam norisi,nes visas rašymas susideda iš raidžių,žodžių į 1,arba daugiau parašytas žodžių eilutes.
Kitas dalykas taisyklės:
Stulpeliai,jų sandara(Kiek eilučiu).
Rimavimas...

Išskyrimas rašymo būdų,pagal tam tikras taisykles:
Eilėraščiai:Tarkim 4 stulpeliai= 1 posmas.
Posmų ribojimas nenumatytas.
Rimas,rimavimas...

Proza,taisyklės:
Laisvas rašymo būdas.
Rimas,rimavimas,nėra būtinas.

*******

Kadangi aš nesu susipažinęs su ''Tikromis taisyklėmis,ar apibūdinimais",tai
ką aš čia parašiau,yra mano parašyta grynai iš lempos...
Tiesiog mintyse apibėgau kuo skiriasi eilėraščių rašymas nuo prozos rašymo.

*****

Čia yra tikrai nusimanančių apie literatūrą.
Jeigu netingės,parašys viską kame kas.

Taigi,laukiame literatų balsų...

Na, esu tas šiek tiek literatas,o šiaip filologas, vienu kampu žiūrint.
Ką čia bandot apspręsti, yra ištisas mokslas. Ir trumpai nepasakysi.

Trumpai drūtai ir grubiai- taip yra:

-eilėraštis- eiliuotas raštas, apjungtas rimu, ritmu, metru.

Jau ankstyvoji žodinė eilėdara aptinkama liaudies kūryboje, kaip nuolat pasikartojantys pasakose sakykim žodžiai

neik Sigute, neik dukrele,..taram pam pam..

tampa eilėraščiu dėl tų nuolatinių pasikartojimų.

Vėliau- rašytinės eilės.

Klasikinis rimavimas , tai bus tas, apie kurį kalba Balvonas, kada rimuojasi 1 ir 3, 2 ir 4 eilutės/kryžminis/ ir 1 su 4, 2 su 3 /gaubiamasis/ bei 1 su 2. ir 3 su 4/gretutinis/.

Pvz.
Dengia žemę lapų šilkas,
Į kapus kelelis pilkas.
Ten palaidota motulė,
Ten tėvelis tyliai guli../S.Nėris/- lengvos, bėgančios eilės, gretutinis rimavimas.
Šilkas- pilkas, motulė-guli.

Dabar suskaičiuokite skiemenis . Rimuojamose eilutėse jų skaičius maždaug atitinka.

Kita- kirčiuotu ir nekirčiuotų skiemenų santykis.Kirčiuotas- nekirčiuotas, kirčiuotas- nekirčiuotas..Taip?Derinys gali būti įvairus: kirčiuotas, du nekirčiuoti ar kitaip. Svarbu sistemą išlaikyti visame eilėraštyje.Juk nieko neduos, jei dabar rašysiu apie jambą ir chorėją.., pėdas, bet į tuos skiemenų skaičiaus ir kirčiavimo dalykus reikėtų pažiūrėti.
Pažiūrėkite į šias eilutes:

PAGIRINGOJO MALDA

O šventasis Dieve,
Viešpatie galingas,
Ar gali suprasti
Žmogų pagiringą,
Ar gali stebuklą
Tokį padaryti,
Kad gurkšnelį mažą
Gaučiau kur išryti.

Neprašau šampano
Ir vynų rinktinių.
Būčiau aš laimingas,
Gavęs kaukolinio.
Oi kaip skrandį tampo
Ir galvelę sopa! -
Kaip reiks nusivilkti
Mums į tą Europą!

Jeigu kol pasieki
Artimiausią "tašką",
Prakaitas upeliais
Tau nuo veido teška.
Gal geriau sėdėsiu
Jau savoj tėvynėj -
Tegu iš Europos
Teka kaukolinis.

O šventasis Dieve,
Būk visiems teisingas
Ir išgirski maldą,
Maldą pagiringo.
Jei vėl sugalvotum
Tvaną pražūtingą,
Tai paleisk virš žemės
Debesis šnapsingus! /V.Areima/

Poetas pasirinko kitokį eiliavimo būdą, bet pasirinktą tradiciją išlaiko kiekviename posme. Tai lyg viena eilutė padalyta į dvi dalis.

Turime ir baltąsias eiles.Tai laisvos eilės, tačiau informatyvios, tai lyg perėjimas nuo poezijos prie prozos.Jos neturi metro, bet turi intonaciją. Tai kaip vidinis monologas...:
Painternetinau ant greičiaus, bet baltomis eilėmis rašė Balys Sruoga savo "Apyaušrio dalią", "Milžino paunksmę"..Galit paieškoti..:

Mes tokie liūdni, kai
Nebemokam mylėti, prarandam
Save.
Mes tokie menki, kai nebegalim
Mąstyti kaukėm ir atsiprašyti
Vidumi.
Mes tokie nederlingi, kai pamirštam tikėti.
Vysta visi daigiai, nepražydę gausa.
Uždūsta visos giesmės įkvėpusios
Perdaug.
Ir kaip skaudu yra skęsti
Lietuje su savim
Ir savo-kitų-liūdesiu!
Kam, kam mes dar reikalingi su
Širdim iš plastilino?
Niekam. net lietus ir tas nemyli.
Mes tokie liūdni susilieję su gebėjimu
Regėti
Ir neatsakytais klausimais kodėl.
Lyk, lietau.
Dideliais šaltais lašais krisk
Ant medinio lango rėmo kuris
Nuo lašų užsigauna.
Kurio dalis esam ir mes.
Tokie liūdni, su širdim iš plastilino.
Tekšt.
***
Lyja.



---

Jei kuo bet kiek padėjau.ar paaiškinau..nežinau.
O šiaip čia mėgstančių rašyti skyrius, taip, kaip širdis diktuoja. Todėl bet koks gabalėlis kūrybos- jūsų kūdikis, gražesnis, bjauresnis, bet mielas. Todėl rašykite taip, kaip mokate, kaip liepia širdis.
Vieną kartą pasiseks geriau, kitąkart blogiau.
Visada galima sugrįžti ir pataisyti, kas negerai.
Negali tos pačios eilės patikti kiekvienam žmogui-vienam vienos, kitam- kitos. Eiles renkamės kaip kinofilmą ar knygą, ar dainą. Savo.
Jei sumanysit, klauskit, kiek galėsiu, tiek paaiškinsiu.
Manau, kad atsiras ir daugiau šitą dalyką žinančių žmonių, papildys..