asha

prisijunk ir Tu ..

pabuskit zmones jau ausra
del musu atiduoda nekaltybe
ji tuoj isaugs ir virs diena
kaip pretendente i dievybe

dengs sydas saules spinduliu
svaiginanti groziu jos veida
todel pasaulis pilnas paslapciu
kaip geismas nepasotinamos meiles

diena tai ezeras versmiu
gyvent dabar ir cia sioj zemej
tai galimybe but kazkuo kitu
tegul visi gyvenantys gyvena..

Aš pabusiu šiandien iš svajonių miego,
Prisiminus viską aš tik patylėsiu.
Nesvarbu, kad šilta, kad nebėra sniego,
Aš kantri pabūsiu, žiemos palukėsiu.

Nebereikia žodžių dirbtinai sakytų,
Šypsenos nereikia, kur neužtarnavus.
Ir nereikia žvilgsnio, kuris užlaikytų,
Nebenoriu melo, jo aš paragavus.

Mano tylus žvilgsnis viską Tau pasako,
Mano ramus veidas, nieko neatleis.
Nepasuksiu niekad iš pradėto tako,
Žengsiu tiktai tiesiai parinktais keliais.

Jei tik panorėsi, jei viskką suprasi,
Jei žinosi tikslą ir reikės manęs.
Būtinai šoj žemėj Tu mane surasi,
O širdis manoji pasiilgs Tavęs.........

******************

as lauksiu sventai kaip sustinge paminklai
kaip kapiniu duobes savuju auku
as kantriai vilties kirparisa auginsiu
ir zeme maitinsiu savuoju krauju

net jeigu kris zodziai peiliu giljotinos
as mirsiu skausme prisikelsiu tiesoj
ir lauksiu lyg savo kaltes atleidimo
tarytum dienos pamisimo tamsoj

as lauksiu ramiai taip kaip budelis laikas
jau laukia manes ir taves kaip visu
net jeigu atimti amnezija taikos
apysalti prota-as lauksiu jausmu

as lauksiu kaip laukiamas kudikio riksmas
tas issukis mazo likimui didziam
as lauksiu nes meile yra tartum krikstas
kuri jau gavau siam buvimui visam..

-

Merginoms.






Grazu:))Neterliosiu daug poezijos vietos.

*********************

Už balto miško plati jūra driekias,
Vanduo ledinis plauna sūrų krantą.
Ir šlapią smėlį, kaip pusiau atriekęs,
Į prarają kriokliu galingu krenta.

Ošimas to vandens užgožia ausį
Ir, rodos, viskas baigsis, kaip žiema praeis.
Nuo šalčio, lyg i vandenį papuolusi, kratausi,
Sukausto drebulys ir, rodos, nepaleis.

O šaltis spaudžia jau sunku kvėpuoti,
Tiktai vanduo toks pat kaip vakar gyvas.
O aš brendu akim ir negaliu sustoti,
Manau pavasaris nebus šiemet ankstyvas.

O juk taip laukiau, tos žiemos norėjau,
Tik, kaip ir viskas, šaltis greitai nusibosta.
Ir rūbą gal per ploną aš vilkėjau,
Matau žiema tvirtai užėmus laiko savo sostą....

...gaila...ano puslapio..ir likusių ten "vaiku"...Na, bet yra kaip yra..Visada galima..atsiversti ir paskaityti..

AUDROJE

Pusto vėjas pavargusį smėlį,
Tuoj pėdas jis tavo užneš.
Lig manęs per audras nepriėjo,
Jos tik tolsta tolyn nuo manęs.

Ant peties nepadėjai man rankos,
Ją žuvėdrų atstoja sparnai.
Akyse sūrios ašaros tvenkias,
Sielos krištolo tu nematei.

Aš viena susigūžusi vėjuos,
Mane glamonėja žaibai..
Lūžus žemei, juose sublizgėjo
Krištoliniai maži gintarai.

Dovanoju juos mylimai jūrai,
Kad įtemptų manąsias bures,
Kuriose brolis vėjas pastūgautų
Ir neštų tolyn nuo tavęs.

2007