Liūdesys

Jei liūdna Tau, jei ne ramu,
Jei spaudžia kažkas širdį,
Neverta tau palikt namų,
Nes medžiai tave girdi

Tu pasėdėk ir parymok,
Užtrauki cigaretę.
Nereik liūdėt, nereik dejuot
Verčiau paimk paletę.

Nupieški girią ir laukus,
Nupieški skaidrią rasą.
Nupieški tėviškės namus,
Save mažytę, basą.

Pakelk į saulę Tu rankas,
Akis savas užmerki,
Nuskrisk sapnuose į lankas
Ir liūdesiui duris užtrenki.

(2006/8/9)

Bus daugiau

Draugei

Tu atėjai tada graži išsidabinus
Ir švelnią dainą sau tada Tu niūniavai.
Su saule rodos Tu buvai grožiu pasidalinus
Ir vėjas draike plaukus tau linksmai.

Žinau pavasaris tada per lauką ėjo,
Visur ant medžių sproginėjo pumpurai .
Upelis čia pro langą pratekėjo
Žibėjo už miškelio ajerai.

Švietei namuose Tu, tarytum saulė
Ir šildei savo kiemą nuolatos,
Tada man rodės, kad visam pasaulį
Nebėr netgi gėlės kaip Tu tokios.

Atsimenu kaip bėgai Tu per pievą
Ir griudavai užkliuvus už žolės.
Arba kaip čiuoždavai gražiai nuo kalno žiemą
Su savo rogėm meilės ir vilties.

O juk vaikystėje buvai Tu man kaip sesė
Lakstydavom atsimenu laukais.
Aš nežinojau ar ilgai draugystė mūsų tęsis,
O gal nubėgs kaip viesulas miškais.

Žiūriu dabar į nuotraukų albumą,
Matau Tave, tas mėlynas akis...
Ant Tavo antkapio matau aš žemių krūvą,
Mastau... išskyrė vis gi mus pikta mirtis...

2001/5/5

Irma,net ant kedes suptis pradejau beskaitydama Tavo eiles ..Labai,grazu!

Laukine6, džiaugiuosi jei tikrai Tau patiko, aš neesu tokia talentinga kaip Tu. Papraščiausia tai iš širdies! Ačiū visiems perskaičiusiems.

Dar pora naujausių kūrinėlių:


Našlaitė

Ko verkia ta maža mergytė,
Ko trūksta jai, gal meilės, šilumos?
Kodėl nepaguodžia jos net puiki lėlytė,
Gal bijo ji vienatvės, gal tamsos?

Iš kur akyse josios siaubas
Ir drebulys pirštų galuos?
Kas ją išgąsdino, koks baubas,
Kodėl tiek nevilties ant jos mažos galvos?

Ji taria žodį drebančiom lūpytėm,
O ašaros vis teka skruosteliu.
Ak štai kas, - laukia ji mamytės,
Pareinančios vingiuotu takeliu.

Kaip pasakyti jai, kad ji nelauktų,
Kaip nuraminti ją, kas jai padės?
Kaip atitraukti ją nuo to prakeikto lango,
Kas jai padės, atgal kas palydės?

Ji neateis, kiek verktų ši mergaitė,
Nuo ašarų, tokių kaip jos, palangė jau supuvo.
Ir liks ji dar viena liūdna našlaitė,
Mama jos neateis, mamos visai nebuvo!!!

2006/08/14


Paskutinė diena

Kaip daužos bangos naktį šią vėjuotą
Ir neša smėlį tiesiai į akis.
Užpusto kopą lietaus išvagotą,
Kokia tamsi, kokia nyki naktis.

Vanduo putoja, kaip šampanizuotas vynas,
O skonis jo be galo man sūrus
Ir žolės kasdamos į koją trinas,
Ir dumblas juodas, purvinas, bjaurus.

Apsidairau, žvelgiu į tamsų mišką,
Matau senus supuvusius medžius.
O jaunos pušys tarsi deivės naktį tviska,
Bet juk ir jos ne amžinos, ir jos nudžiūs...

O bangos vis kaskart didėja,
Jos šniokščia tartum vėjas plėšantis bures.
Mąstau, o juk naktis įsibėgėja,
Kažin, kai grįšiu, ar atvers man kas duris?

Bet ne, aš liksiu, jūros neišduosiu,
Be galo man sunki šita naktis.
Už ją jei reiks gyvenimą aš atiduosiu,
Į ją sudėjau aš visas viltis.

Brendu į vandenį, giliai kvėpuoju,
Su kojomis ieškodama gilios duobės.
Nors semia smakrą man, aš ne dejuoju,
Sudie gyvenime, aš nebegrįšiu atgalios!!!

2006/08/14

Jaunystė

Sustok jaunyste neskubėk,
Dar leisk savim man pasidžiaugti.
Per kalnus kopas nenulėk,
Sustok brangioji dar palauki!

Nustok skaičiuoti minutes,
Aš dosniai Tau atsidėkosiu.
Užverski metų eilutes,
Aš dėl Tavęs pasiaukosiu.

Paimk ką nori iš manęs,
Litus, Centus, ar Eurus.
Leisk man mokėti už save,
Nors ir kišenės kiauros.

Aš paaukosiu Tau gėles,
Kadaise mylimojo man dovanotas.
Aš atiduosiu Tau savo eiles,
Taip kurtas, puoselėtas, išgalvotas.

Aš taip bijau, kad išeini,
Palieki mane jau ne jauną.
Senatvės gniaužtai kruvini,
Tarytum pjūklu kaulus pjauna.

O aš turiu dar būt stipri,
Man reikia daug dar ką nuveikti.
Todėl pabūki!!!... Ar girdi?
Pabūk, prašau, dar neišeiki!

2006/08/15

Mamai

Tu sutikai mane mažytę,
Stovėjau nesitraukdama greta.
Kaip Barbę, pasakų lėlytę,
Aš vadinau Tave teta.

Bijojau, kad paliksi, kad išeisi,
Bijojau išsirinksi ne mane.
Laikiau Tave už rankos, nedrįsau paleisti,
Nes pamilau iškart Tave.


O Tu šypsojais ir meilei žiūrėjai,
Vis glostei mano tamsias kasytes.
Žinau dabar, tada Tu tik manęs norėjai,
Nes ne vaikai juk renkas mamytes.


Mačiau visi vaikai man pavydėjo,
Kad Tu šalia, tokia man artima,
Paklausti aš Tavęs tada norėjau,
O gal esi tikra mano mama?

Bet ne, šypsojaus ir tylėjau,
O širdį spaudė didis ilgesys.
Tiek metų be Tavęs kentėjau,
Tiek metų graužė mane liūdesys.

Nes jei ne Tu manęs gal ir nebūtų,
Ir ne svarbu, kad Tu man ne tikra,
Žinau, nelaimė ar bėda užpultų,
Tu visada brangi, miela, tikra, mama!

2006/08/15

Po vakar

Šiandien sunku, nes vakar buvo gera,
Pasikeliu, pasiimu gitarą.
Bet ne, ne muzika man rūpi,
Kažkoks akmuo keturkampis galvelėj tupi.
Kas buvo vakar neatsimenu lig galo,
Žinau užteko paskutiniojo bokalo.
O likeris, degtinė vynas....?
Ai, dar prieš tai ir spiritėlis grynas
Ir vėl galvą giliai suskausto,
Įsipilu „vaistų“ į šaukštą.
Po to alaus dar į stiklinę,
Užkandu sūriu ir dešra namine.
Jo, vakar šventėm uoliai,
Po to dar į baseiną puolėm.
Po to sudaužėme bokalus,
Mama šiandien skaitys moralus...

Man jos kalba seniai girdėta.
O burnoje arklių stovėta.
Tad išgeriu nusiraminimui naminės,
Iš kažkieno nepabaigtos stiklinės...

Jau palengvėjo, jau geriau kvėpuoti,
Ir ar vertėjo čia dejuoti.
Burnoj jau skonis pagerėjo
Akyse vaizdas prašviesėjo.

Apsidairau. Ką turim gero?
Matau tekila stovi ant deserto stalo.
Jos gurkšteliu, vandenio pasėmiau:
Bet ne, negersiu, nes anąkart vėmiau.
Alaus dar paimu ir pradedu niūniuoti,
Po antro butelio dainas dainuoti
Reik eit miegot, ryt bus sunki diena,
Vėl alkoholio, įspūdžių pilna

2006/08/15