Pradžioje Meilė sukūrė širdį ir jausmus.
Jausmai buvo padryki ir dyki,tamsa gaubė bedugnę,
ir žodžiai iš meilės dvelkė viršum jausmų.
Tuomet Meilė tarė: ,,Tebūna šviesa!"Ir šviesa pasirodė.
Meilė matė,kad šviesa buvo gera,ir meilė atskyrė šviesą nuo
tamsos.Meilė pavadino šviesą diena,o tamsą Naktimi.
Atėjo vakaras ir išaušo rytas,pirmoji meilės diena.
Meilė tarė:Teatsiranda jausmų tvirtumas tarp žodžių,
ir jie teatskiria jausmus nuo žodžių.
Meilė padarė jausmus ir atskyrė žodžius,kurie
buvo po jausmais,nuo žodžių,kurie buvo virš jausmų.
Ir taip įvyko.
Meilė pavadino jausmus gyvenimu.
Tai buvo vakaras ir rytas-antroji meilės diena.
Meilė tarė:''Tesusirenka žodžiai,kurie yra gyvenime,
į vieną vietą ir tepasirodo darbais!''.Ir taip įvyko.
Meilė pavadino darbus patyrimu,
o žodžių samplūdį-bendravimu.Ir meilė matė,
kad tai buvo gerai.
Meilė tarė:Tegul patyrimas išaugina mintis,
džiaugsmą,duodančius palaimą,ir jausmus,
nešančius džiaugsmą pagal jų saiką,kuriuose
yra palaima!.Ir taip įvyko.
Patyrimas išaugino mintis,grožį,nešančius palaimą
pagal jų saiką,ir džiaugsmą,nešantį jausmus pagal jų
saiką,kuriuose yra jų palaima.
Ir meilė matė,kad tai buvo gerai.
Tai buvo vakaras ir rytas-trečioji meilės diena.
Meilė tarė:''Teatsiranda šviesos širdies jausmuose dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus,dienas ir metus.
Ji težiba širdies jausmuose,ir apšviečia jausmus!''.
Ir taip įvyko.
Meilė padarė dvi dideles šviesas:didesniąją-dienai
ir mažesniają nakčiai valdyti,ir taip pat žvaigždes.
Meilė išdėstė jas širdies jausmuose,kad šviestų jausmams,valdytų dieną ir naktį ir atskirtų šviesą
nuo tamsos.Ir meilė matė,kad tai buvo gera.
Tai buvo vakaras ir rytas-ketvirtoji meilės diena.
Meilė tarė:''Tegul žodžiai prisipildo tiesa ir
malonė teskraido virš jausmų,prie širdies!''.
Taip meilė sutvėrė daug žodžiuose tiesų,ir visas kitas
tiesas,kurios atsirado iš žodžių,ir visas kitas malones pagal jų saiką.Ir meilė matė,kad tai buvo gerai.
Meilė juos palaimino ir tarė:''Būkite vaisingi,dauginkitės
ir pripildykite žodžius bendraudami,o malonė
tepripildo jausmus!''.
Tai buvo vakaras ir rytas-penktoji meilės diena.
Meilė tarė:Tegul jausmai išaugina tiesas pagal
jų saiką:tiesas,pažinimus ir išmintį,kiekvieną pagal
savo saiką!'' Ir taip įvyko.
Meilė padarė išmintį,tiesą,visokį pažinimą,kiekvieną
pagal savo saiką.Ir Meilė matė,kad tai buvo gerai.
Meilė tarė:''Padarykime grožį pagal mūsų atvaizdą
ir panašumą.Jie tevaldo žodžius,širdies malones,tiesas
ir visą pažinimą,kurie yra gyvenime!''
Ir Meilė sutvėrė grožį pagal savo atvaizdą;pagal
Meilės atvaizdą sutvėrė Ji jį;grožį ir harmonija sutvėrė Ji.
Meilė palaimino juos ir tarė:''Būkite vaisingi ir dauginkitės,
pripildykite jausmus ir užvaldykite juos,viešpataukite
žodžiams,širdies malonėms,ir kiekvienai tiesai,kuri
yra gyvenime.
Meilė tarė:''Aš jums daviau įvairias tiesas,turinčias saiką,
kurios auga gyvenime,ir visus džiaugsmus,kurie turi saiką;
jums tebūna tai maistas.Ir visoms gyvenimo tiesoms,
visoms malonėms,kas turi gyvybę,daviau visus žaliuojančius
jausmus maistui''.Ir taip įvyko.
Meilė matė visą,ką buvo padariusi,ir tai buvo labai gerai.
Buvo vakaras ir rytas-šeštoji Meilės diena.
Taip buvo sutverta širdis,jausmai,ir visa jų didybė.
Meilė septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi
septintą dieną po visų savo darbų,kuriuos atliko.
Meilė palaimino septintą dieną ir ją pašventino,nes
joje ilsėjosi po visų savo darbų,kuriuos Meilė sukūrė
ir padarė.
Tokia yra širdies ir jausmų kilmė...
_________________ Jeigu širdis nepaveja meilės,reiškiasi ji bėga ne tuo taku.
|