Taigi, nepretenduoju į absoliučią teisybę. Tiesiog prieš porą metų pasitaikė tokia knyga, Eric Schlosser "Fast Food Nation", kuri mane labai pakraupino. Deja, Internete dabar jos nesuradau, bet verta paskaityti. Pats ne viskuo, kas ten rašoma, patikėčiau, ale vis viena kraupu.



Sorius, atrodo susipainiojau per pavadinimus, sudarytus iš aminorūgščių vardų. Yra gliutamatas ir aspartamas Taigi, naudojami jie abu, kaip maistą pagardinantys priedai. Prisirišama paprastai prie gliutamato (beje, plačiai naudojamo kinietiškuose patiekaluose, kaip prieskonis), o kancarogeninį poveikį turi aspartamas, žr. kad ir http://www.ever.ch/aspartam.htm , http://www.mercola.com/article/aspartam ... ver_up.htm - šis priedas aukštoje temperatūroje skyla, išskirdamas didelius kiekius kancarogeninių medžiagų, įtariama, kad ir grynas gali turėti kancarogeninį poveikį.



Taigis, kokia nauda iš lašinių - faršas. Taigi makdonaldsų hamburgerių kotletukai - iš faršo, o ne ištisinės mėsos. O augimo hormonas skatina visų trijų audinių - ir jungiamojo, ir riebalinio, ir raumenų augimą. Išskirtinį raumenų augimą skatina tik vyriški hormonai (androgenai, testosteronas ir artimi preparatai, pvz., kad ir kultūristų mėgstamas metandrostenolonas aka metanas), tuo tarpu riebalų kaupimą skatina moteriški hormonai (estrogenai). Beje, į pašarus dedami ir tie ir anie O dėl to, kad jaučiams skirti hormonai veikia žmones - taigi akivaizdu, hormonai tai pas mus tie patys Kitas klausimas būtų paukščių hormonai, čia jau ginčytis galima daug... Apie hormonus žr., kad ir http://www.liverdoctor.com/05_toxins.asp?print=true , http://www.preventcancer.com/press/rele ... y31_99.htm arba tiesiog Google, pagal žodžius hormonal food safety ar pan.

Klausimas dėl tikrinimo paaiškinamas paprastai - būdų, kaip identifikuoti nežinomas medžiagas, nėra, o žinomos į tikrinamų sąrašus pakliūna tik per kelerius metus. Tuo tarpu tų hormonų pelningumas LABAI LABAI didelis. Paprasta, ar ne?



Nežinau, kas yra veganai. O celiuliozė - vienas iš natūralesnių priedų, ribotai naudojamų, kaip maisto papildas, užpildas. Nedideliais kiekiais jos yra visuose miltų gaminiuose. Tik tiek, kad į kai kuriuos pridedama tyčia, neproporcingai. Popierius, trumpai tariant. Perteklinis celiuliozės kiekis sukelia virškinimo sutrikimus, pvz., kaip prisirijus pjuvenų. Kaip plastifikatorius dažniausiai naudojamas skaidytas (sieros rūgštim apdirbtas) krakmolo sirupas, maltodekstrinas.

O šiaip... Tikrai, norėjau pavaryti ant Makdonaldso, todėl ir pasakiau, ką galvoju ir ką prisiminiau skaitęs. Gal truputį per daug sutirštintai ir pajuodintai parašiau, tačiau man ta įstaiga kelia pasibaisėjimą... Vat taip vat.

Gal problema net ne pačiame Makdake, o šiuolaikinėje globalizacijoje ir visoje maisto pramonėje - ar pastebėjote, kaip keičiasi maisto produktai parduotuvėse? "Rūkyta" mėsa gaminama mirkymo būdu... Ima gabalą mėsos ir mirko aromatizatorių tirpaluose, be jokio rūkymo. Daktariška dešra pavirto į mirkytą popierių su maltų atliekų priedais, o visi vaisiai ir daržovės iš parduotuvių dvokia chemikalais

Beje, iki ko prieinama - berods FCC svetainėje (JAV vyriausybinė organizacija) prieš porą mėnesių buvau radęs ataskaitą apie padirbinėjamus produktus Kinijoje - jie net kiaušinius padirbinėja pramoniniais mastais. Tai va... O apie kraujo plazmos panaudojimą mėsos gaminiams prieš porą dienų rašė Delfis... Taigis.

[difus rytais sviesta kirviu kapoja]

A, va kažkokių ištraukų apie hamburgerius radau: http://users.iptelecom.net.ua/~dybkov/M ... stfood.htm

Jei surasit kas pilnesnę, įmeskit nuorodėlę?

Pratęsiant temą... Šiaip ar taip - Macdonalds tapo JAV simboliu, žinomu gal net labiau už JAV herbą (klausimas: kas pavaizduota JAV herbe, pasakykite bent tris dalykus?). Atitinkamai kyla ir protestai, čia vat paveiksliukas iš Gazos ruožo.

Apie prisirišimą prie gliutamato nieko rasti nepavyko. O kas dėl aspartamo – tai čia saldiklis, vargu ar jį į hamburgerius deda Čia jau greičiau Coca-Cola (ar bet kuriuos kitus gėrimus, saldumynus, kramtomą gumą) reikėtų panagrinėti.


Ten pakankamai liesa jautiena šiaip


Nu tai kad ne. Kol nepavyko augimo hormono susintetinti – net gydymui hormonai buvo būtent iš žmonių hipofizio išgaunami. Taigi, matyt hormonai skiriasi.


Na, celiuliozės natūraliai augaliniuose produktuose yra, čia gi ta pati ląsteliena. Bet va kad papildomai pridėtų – negirdėjau.
O dėl virškinimo sutrikimų – vargu, priešingai net, peristaltiką skatina. Juk kokios nors salotos ar kita „žolė“ – praktiškai gryna celiuliozė su vandeniu.


Tai apie bet kurią viešojo maitinimo įstaigą ne mažiau medžiagos pririnkti turbūt galima. Pasikalbėk su žmonėm, Maximose ar Iki dirbusiais, ir praeis bet koks nors ką nors supermarketuose pirkti

galiu papasakoti kaip mišrainės ar dešros paruošiamos pardavimui IKI parduotuvėse

idomu

čia turbūt visiems aišku, panašiai kaip maisto produktų sudėjimas lentynose- priekyje besibaigiantys ar pasibaigusio galiojimo, o pačiam lentynos gale šviežiausi produktai.

Taip ir su salotomis- salotų likučiai inde iškraunami į viršų, o šviežiena patalpinama indo dugne. Į parduotuvę atvežamuose didelės talpos salotų induose paviršius būna kokiu 5 cm padengtas majonezu(arba į jį panašiu) ir tam, kad po to šį majonezą panaudoti salotų atšviežinimui. Dešrytės apipjaustomos minimaliai (nes tos nuopjovos sveriamos ir pateikiamos skyriaus vedėjui (apskaitymui). Jei atsidanda koks pėlesiukas ar glitėsis, jis nuplaunamas ir dešrytė vėl kaip šviežia guli vitrinoje, o klientui paklausus ar šviežia - be abejo šviežia...

Tiesa, tokių dalykų kaip kažkokių cheminių preparatų naudojimas norint suteikti produktams tinkamą išvaizdą, neteko pastebėti. Na bet ko tik jie neprisigalvoja