Padukele rašė:
Laukine..
o dabar? Irgy tabu... tikejimas?
Tikiu zmogumi kaip nuostabia galimybe,kuri islieka net didziausiame purve ir padeda jam issikapstyti is didziausio nuopolio;si galimybe yra tokia stipri ir viliojanti,kad ji vis jauciama kaip viltis,kaip reikalavimas,kaip jega,leidzianti zmogui svajoti apie savo aukstesnes galimybes,ir nuolat isvaduojanti ji is gyvuliskumo;si galimybe tikriausiai visada yra ta pati,-nesvarbu,kad ji siandien gali buti vadinama religija,rytoj protu,poryt dar kitaip..Svyravimas tarp cia ir ten,tarp realaus ir galimo,to issvajotojo zmogaus,yra tas pats,ka religijos supranta kaip zmogaus ir dievo santyki.
Tikiu,kad nepasaint akivaizdzios beprasmybes,gyvenimas vis delto prasmingas..Prisipazinsiu negalinti protu suvokti sios galutines prasmes,bet esu pasirengus jai tarnauti.Siam tikejimui neimanoma isakyti ir prisiversti ji ispazinti.Ji galima tik patirti.Kas to negali,tas iesko tikejimo baznycioje ar moksle..zodziu ten,kur yra is anksto paruostu moraliniu nuostatu,programu ar receptu..